Manoma, kad šiemet ne tik vėluos, bet ir gerokai sumažės savivaldybėms skirtos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos. Apie tai kalbėta praėjusią savaitę vykusiame kaimo bendruomenių ir rajono vadovų pasitarime.
Ligita JUODVALKIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos savivaldybėms šiemet gali būti sumažintos 21 procentu.
Diskusijos su kaimo bendruomenėmis rengiamos kas mėnesį. Šio pasitarimo pagrindinė tema – prasta kaimo kelių būklė ir per menkas jų priežiūrai skiriamas finansavimas.
Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise – savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams, fiziniams asmenims.
Ukmergės rajono teritorijoje be valstybinių kelių yra 1527 km ilgio vietinių kelių ir gatvių tinklas. Iš jų su asfaltbetonio danga – 177 km, su žvyro danga – 1130 ir gruntinių – 220 km.
Pasak savivaldybės Žemės ūkio ir infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto Vyginto Dubausko, prieš porą metų buvo atlikta rajono vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema. Taip pat išnagrinėta seniūnijų vietinių viešųjų kelių būklė.
Paaiškėjo, kad prasčiausia padėtis Siesikų seniūnijoje. Čia net 54,9 proc. kelių būklė įvertinta blogai. Veprių seniūnijoje 96,7 proc. kelių dangos – patenkinami. Gerų kelių daugiausia Taujėnų seniūnijoje – 34,1 proc.
Viso rajono keliai įvertinti taip: gera kelių būklė – 15,3, patenkinama – 67,2, bloga – 17,5 procento.
Pernai ir užpernai iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų kaimo seniūnijoms buvo skirta beveik milijonas litų. Šiemet šios programos lėšos savivaldybėms dar nepadalintos.
Lėšų sumažės
Pasitarime išgirsta liūdna prognozė: kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos savivaldybėms šiemet gali būti sumažintos 21 procentu, o jų skirstymas – užsitęsti. Dėl to vėluos ir kelių remonto darbų pradžia.
„Daugelio vietinių kelių su žvyro danga būklė yra prasta. Pirmiausiai būtinas šių kelių greideriavimas, tačiau dabar, dar neišėjus pašalui, šis darbas būtų neefektyvus, o rezultatas trumpalaikis“, – teigė V. Dubauskas.
Iš savivaldybės biudžeto pernai seniūnijoms kelių priežiūrai skirta beveik 382 tūkstančiai litų. Dviem pirmiesiems šių metų mėnesiams – 112 tūkstančių litų.
Kaltina seniūnus
Šiuo metu greideriavimo darbų pirkimo sąlygos derinamos su Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovu. Planuojama, kad šių darbų pirkimas bus atliktas iki kovo pabaigos. Skaičiuojama, kad seniūnijose vietiniai keliai ir gatvės greideriuojami keturis kartus per metus.
Apie konkrečių vietinių kelių ir gatvių greideriavimo būtinumą sprendžia seniūnai. Jie teigia, kad gaunant skurdų finansavimą, greideriuoti tenka ir rečiau. Anot Pabaisko seniūnijos seniūno Gedimino Lapuko, už šiems darbams skirtus pinigus tenka tvarkyti ir vandens nutekėjimo pralaidas.
Pivonijos seniūnijos seniūnas Alvydas Gratkauskas išsakė problemą, kylančią dėl nedidėjančio finansavimo ir rangovų paslaugų įkainių kilimo.
Ukmergės krašto kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Angelė Jokubynienė pastebi, kad gyventojai dėl prastų kelių dažniausiai kaltina seniūnus. Prieš seniūnus esą „nusiteikę piktai ir priešiškai“, nes nežino realių kelių tvarkymo galimybių.
Daugelio nuomonė sutapo, kad prie kelių gadinimo prisideda ir miškininkai bei privatūs miškų savininkai. Pavasarį pažliugusius žvyrkelius labai ardo miškavežės mašinos. Taujėnų seniūnijos seniūnė Elvyra Tulušienė patikino, kad daug miškingų vietovių turinčioms seniūnijoms tai – didelis galvos skausmas.
Posėdyje dalyvavęs tarybos narys Kazys Grybauskas patarė tartis su miškų urėdija, kad ribotų medienos išvežimą pačiu kritiškiausiu keliams – pavasarinio polaidžio metu.
Savivaldybėje neseniai įkurto Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus viena iš funkcijų – darbas su nevyriausybinėmis organizacijomis. Kaimo bendruomenes liečiančius klausimus kuruojanti vyriausioji šio skyriaus specialistė Justina Stalionė paragino bendruomenių pirmininkus kreiptis rūpimais klausimais.