Vaidotė ŠANTARIENĖ
Kai kurių studentų pavyzdžiu nusipirkti, o ne rašyti studijų darbus seka ir mokiniai. Ne vienas jų, rengdamasis atsiskaityti mokytojams už išeitas programas, taip pat ieško lengviausių kelių.
Šią savaitę abiturientai turėjo galutinai apsispręsti, kokius brandos egzaminus laikys. Šiuo metu dvyliktokai ruošiasi lietuvių kalbos ir literatūros įskaitai – viešam kalbėjimui.
Tačiau sukurti dešimties minučių kalbą kai kuriems – per sudėtinga užduotis. Verčiau sutinka mokėti pinigus tiems, kurie tai padaryti galėtų už juos. Pagalbininkų ieško tarp pažįstamųjų, internete.
Lietuvių kalbos ir literatūros įskaita vyks kovo pabaigoje. Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus patvirtintos įskaitos temos skelbiamos bemaž prieš porą mėnesių. Visgi net ir per tokį laiką ne visi sugeba paruošti kalbą.
Vadina per sunkiomis
Abiturientai galėjo rinktis iš temų apie literatūrą, retoriką, visuomenės veikėjus ir pan. Keletas jų: „Pasaulio universitetuose yra lituanistinių centrų. Pristatykite keletą jų. Kokia jų funkcija, reikšmė puoselėjant lietuvių kalbą?“; „Laima Arnatkevičiūtė teigia, kad „eseistika savo prigimtimi atviresnė aktualybėms ir laisvesnė nuo formos varžtų“. Argumentuotai pagrįskite šią mintį arba ją paneikite“.
Tarp dvyliktokų girdėti įvairių svarstymų. Esą duotos temos keblios, painios ar net katorgiškos. Tokiems „nelaimėliams“ išsigelbėjimas siūlomas internete: čia – ne tik gatavos kalbos, bet ir daugybė pasiūlymų. Savo paslaugas reklamuojantieji skelbiasi kalbas įskaitoms kuriantys sklandžias, unikalias, atitinkančias reikalavimus ir netgi rašantys jas, turėdami intelektinės nuosavybės patentą. Įsigyti darbą įmanoma kad ir už 15 litų.
Priklauso ir nuo mokytojo
Svetimo proto paieškos – ne paslaptis pedagogams. Lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Janė Juzėnienė sako, jog klausantis įskaitą laikančiųjų aišku, kiek įdėta savų pastangų.
„Būna įvairių atvejų. Arba kalba lygiai taip pat, kaip kitas prieš tai kalbėjo, arba tą pačią temą pasirinkę vaikai vienodai pasakoja. Tačiau pagal žodžius, stilių juk matai, kuris pats pasiruošė, o kuris nusirašė. Gero balo neturėtų gauti už tokį ne savo kalbėjimą“, – sako pedagogė.
Ši problema, anot jos, – tai ir mokinio sąžinės reikalas: „Renkasi lengviausią kelią: kam ruoštis, jei gali gauti? Bet ne laikas po įskaitos barti – iki jos pats mokytojas turi paruošti mokinį kalbėti. Jei mokytojas rimtai į tai žiūri, tai vaikas niekada nepirks.“
J. Juzėnienė mano, jog daug kas priklauso ne vien nuo reikalavimų, kad rašytų savarankiškai, bet ir kiek laisvės tam savarankiškumui paliekama. „Nors ruošiasi pats, mokytojas turi matyti, konsultuoti, patarti. Tai – ilgas procesas, kada viskas ir paaiškėja. Tenka įrodinėti – vaikeli, ne tavo žodžiai, per įskaitą susipainiosi ir bus tik blogiau“, – pasakojo lituanistė.
„Šilo“ pagrindinės mokyklos pedagogė pastebi, jog įskaitos temos sudėtingumu nesiskiria – kasmet būna maždaug lygiavertės. Dabartinę tvarką laiko geresne. Anksčiau abiturientai iš anksto žinodavo tik temas, bet per įskaitą turėdavo kalbėti atsitiktinėmis potemėmis. Dabar iš anksto gali paruošti struktūrą, ištobulinti kalbą.
Maža klasė – privalumas
„Jeigu mokinys turi mokymosi motyvaciją, neprireikia tokių dalykų ugdymui, – įsitikinusi Taujėnų vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Natalija Kriščiūnienė. – Juk vis tiek turi pats ruoštis, parodyti mokytojui planą.“
Atsiskaitymams ruošiasi devyniolika šios mokyklos abiturientų. Pedagogei netekę girdėti, jog ankstesniais metais per įskaitas būtų paaiškėję nesąžiningumo atvejų. „Pas mus nėra nei pirkimų, nei korepetitorystės. Galbūt dėl to, kad mažesnė mokykla, mažesnės klasės“, – svarsto pašnekovė. Ją stebina tai, jog internete ieškoma ne vien informacijos, kurią panaudotų rašant kalbą, bet ir sujaukti visus įvertinimus galinčios pagalbos…
