Lina SUKACKIENĖ
Praėjusią savaitę išklausiau JAV Prezidento Baracko Obamos ir Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalbas.
JAV Prezidento kalba buvo tikra fantastika. Puiki oratorika, gražios manieros. Istorinė, mano supratimu, kalba.
Stebint auditoriją, kuri tiesiogiai klausėsi, buvo matyti susidomėjimas ir žavėjimasis pranešėju. Senoji Europa priimdama aukštą svečią sužinojo jo nuomonę ir požiūrį į šiandienos gyvenimo įvykius, vilties ir diplomatijos jėgą, sprendžiant konfliktus.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė skaitė metinį pranešimą Seime. Jis skiriasi nuo jos ankstesnių metų pranešimų. Ir kiekvienas, manau, jame išgirdo tai, kas jį labiausiai jaudina.
Mane labiausiai domina, kaip mes gyvename Lietuvoje.
Atsakau pranešimo mintimis. „Ne pinigų stygius didžiausia mūsų valstybės bėda. Labiau mus skurdina korumpuotos interesų grupės ir neapgalvotas pinigų švaistymas.“
„Tiesioginė grėsmė regiono saugumui išryškino kaimyninio bendradarbiavimo svarbą.“ „Kol neišmokome gimti be kyšio, įsidarbinti be kyšio, statyti be kyšio, pasenti be kyšio – esame pažeidžiami.“
Pritariu visoms trims citatoms. Be jokių išlygų. Mes tiesiog išmokome tokias laikmečio pasiūlytas taisykles ir su jomis gyvename. Net neanalizuodami, kaip galėtų būti kitaip. O reikėtų, kad būtų kitaip.
O Ukmergėje iki šiol svarbūs šilumos detektyvai. Įdomu, kuo baigsis teismai ir interesų grupių kova, kai gyventojai ir toliau lieka mūšio lauko statistais.
Kaip mes gyvensime? Nėra tokių orakulų, kurie viską pasakytų tiksliai ir aiškiai. Tik yra viltys ir svajonės, kurios dažnai pakyla virš pilkos žemės, skrieja link saulės. Ir iš aukštai atrodo, kad žemėje viskas neblogai.
