Prašo finansinės pagalbos

Dar­bas už­sie­ny­je dau­ge­liui lie­tu­vių – tik­ras iš­si­gel­bė­ji­mas. Ta­čiau sve­čio­je ša­ly­je sun­kiai su­sir­gus, ir pa­čius emig­ran­tus, ir jų ar­ti­muo­sius už­griū­na ne­ma­lo­nu­mai.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Ne­to­li Krikš­tė­nų gy­ve­nan­tys Ni­jo­lė ir Ri­man­tas Šim­ke­vi­čiai šiuo me­tu – di­džiu­lė­je ne­vil­ty­je. Už­ėję į re­dak­ci­ją su­tuok­ti­niai pa­sa­ko­jo apie sun­kiai su­sir­gu­sį sa­vo sū­nų. 27 me­tų Da­riui Šim­ke­vi­čiui Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je lie­pos pra­džio­je bu­vo at­lik­ta šir­dies ope­ra­ci­ja.

Da­riu­mi rū­pi­na­si ki­ta­me Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos mies­te dir­ban­ti 21 me­tų jo se­suo Dia­na. Mer­gi­na, anot mo­ti­nos, jau pa­lū­žu­si – bran­gioms ke­lio­nėms iki bro­lio li­go­ni­nės ne­be­tu­ri nei lė­šų, nei svei­ka­tos.

Kai­me gy­ve­nan­tys vai­ki­no tė­vai – be­dar­biai, ver­čia­si iš smul­kaus ūke­lio. Žmo­nės kas­dien kal­ba­si su vai­kais te­le­fo­nu, bet la­bai daug ką pa­sa­ky­ti apie sū­naus svei­ka­tą ne­ga­li. Ži­no tik, kad Da­riui po ope­ra­ci­jos pra­si­dė­jo kom­pli­ka­ci­jos, or­ga­niz­me me­di­kai ra­do kaž­ko­kių bak­te­ri­jų, gy­dy­mas už­si­tęs il­gai, o vai­ki­nui rei­ka­lin­ga glo­ba ir mo­ra­li­nis pa­lai­ky­mas.

Lė­šų ke­lio­nei ne­tu­rin­tys, an­gliš­kai ne­kal­ban­tys tė­vai pa­tys pas sū­nų skris­ti bai­mi­na­si – de­da vil­tis į jau­nė­lę duk­rą. Ši, kad pri­žiū­rė­tų bro­lį, esą tu­ri mes­ti dar­bą.

Tė­vai pa­sa­ko­jo, kad Dia­na į už­sie­nį pas­kui bro­lį iš­vy­ko tuo­jau po vi­du­ri­nės mo­kyk­los. Esą už­si­dir­bu­si pi­ni­gų pla­na­vo grįž­ti į Lie­tu­vą ir mo­ky­tis.

Pa­sak Šim­ke­vi­čių, abu jų vai­kai dir­ba mė­sos fab­ri­kuo­se skir­tin­guo­se ša­lies mies­tuo­se, ku­rių pa­va­di­ni­mų jie net ne­ži­nan­tys.

Tė­vai pa­sa­ko­jo apie stai­ga pa­blo­gė­ju­sią sū­naus svei­ka­tą su­ži­no­ję prieš po­rą sa­vai­čių, iš po­kal­bių su­pra­tę, kad duk­ra ir sū­nus kaž­ką nu­ty­li, tik vė­liau Da­rius ne­be­su­si­lai­kė ir pa­sa­kė: „Ma­ma, aš mirš­tu“.

Tė­vai net do­rai ne­ži­no, ar bus kom­pen­suo­tas jų sū­naus gy­dy­mas li­go­ni­nė­je. Ka­dan­gi vai­ki­nas dir­bo le­ga­liai, ti­ki, kad taip ir bus. Bet da­bar jiems rū­pi, kaip pa­dė­ti pa­lū­žu­siai duk­rai – ke­lio­nė pas bro­lį į vie­ną pu­sę jai kai­nuo­ja du šim­tus li­tų.  Dėl stre­so mer­gi­nai pa­čiai pri­rei­kė psi­cho­lo­go pa­gal­bos.

Ni­jo­lė ir Ri­man­tas pa­sa­ko­jo ban­dę fi­nan­si­nės pa­gal­bos pra­šy­ti ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je. Ten su­ži­no­jo, kad jų si­tu­a­ci­jo­je val­diš­kų lė­šų skir­ti ne­įma­no­ma.

Uk­mer­giš­kiai vi­lia­si, jog at­si­ras ge­rų žmo­nių, ga­lin­čių jiems su­teik­ti kad ir mi­ni­ma­lią fi­nan­si­nę pa­ra­mą.

Ni­jo­lė ir Ri­man­tas pra­šo skam­bin­ti jiems te­le­fo­nu 8 612 19112.

Są­skai­tos nu­me­ris Kre­di­to uni­jo­je LT 645011500010009609.