Į ligoninės reanimacijos skyrių pirmadienį buvo atgabenta bičių sugelta mergaitė. Dar keli kartu buvę nuo vabzdžių nukentėję žmonės taip pat atsidūrė ligoninėje. Uogauti į mišką išėję ir bičių aukomis tapę žmonės dėl patirto siaubo kaltina aplaidų bitininką.
Vilma NEMUNAITIENĖ
Į redakciją paskambinusi Loreta pasakojo, kad netoli Želvos esančiame Mateikiškių miške jų šeima uogauja dažnai. Automobilį palieka pas gimines, o patys traukia mėlyniauti. Ir šįsyk grupė giminaičių pamiške patraukė lig uogynų. Matė, kaip nuo miško pusės link jų pravažiavo automobilis. Prie jo vairo sėdėjo bitininkas su tinkleliu ant galvos. Prasilenkė ir pravažiavo. Uogautojai keliavo toliau. Žinojo – greitai praeis pamiškėje stovinčius avilius. Visada ramiausiai juos praeina. Tačiau dabar buvo kitaip. Iš avilių vabzdžiai puolė žmones.
Vilma NEMUNAITIENĖ
Bitės šiemet labai piktos.
Gedimino Nemunaičio nuotr.
Panikos apimti uogautojai klykė iš skausmo ir rankomis traiškė į plaukus įsivėlusias, veidą ir visą kūną aptūpusias bites.
Sugelti uogautojai grįžo link automobilio ir išvažiavo. Iš pradžių galvojo grįžti namo, bet pakeliui suprato, kad dabar vienintelis kelias – į ligoninę.
Labiausiai nukentėjo 12-metė panevėžietė Vika. Vabzdžiai buvo lipte aplipę jos veidą ir tumulais įsivėlę į palaidus plaukus.
Mergaitei pakeliui pasidarė bloga, pykino, krėtė drebulys. Nepadėjo skubiai suteikta medikų pagalba. Pacientė buvo paguldyta į Reanimacijos skyrių. Vien iš jos galvos buvo ištrauka 17 geluonių, dar kelis kartus tiek buvo ant vaiko veido ir kūno. Visą parą jos organizmas buvo valomas lašelinėmis ir medikamentais. Antradienį Vikos sveikata pagerėjo ir ji buvo perkelta į ligoninės Vaikų ligų skyrių, o iš ten Panevėžyje gyvenantys jos tėvai vaiką parsigabeno namo.
Medikų pagalbos prireikė ir dar trims kartu buvusiems bičių sugeltiems žmonėms. Vikos mamai Astai taip pat buvo daroma lašelinė. Moteris pasakojo, kad baltas užklotas, ant kurio ji gulėjo, liko juodas nuo geluonių.
Mažiausiai nukentėjo striuke vilkėjęs, labai trumpai plaukus nusikirpęs vaikinas bei plaukus smarkiai susirišusi mergina.
Nukentėjusieji pyksta ne ant juos užpuolusių vabzdžių, bet ant bitininko, kuris matė link avilių einančius žmones. Galėjo sustoti ir juos perspėti, tačiau to nepadarė.
Iki ketvirtadienio apie vos tragedija nesibaigusį įvykį nebuvo pranešta jokioms tarnyboms. Žmonės niekam nerašė jokių skundų, pretenzijų ir dėkojo Dievui, kad žiauriai nukentėjęs vaikas liko gyvas.
2006 metais mūsų rajono tarybos patvirtintose Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklėse skelbiama, jog bičių savininkas privalo garantuoti, kad bičių laikymas nekels grėsmės žmonių bei jų laikomų gyvūnų ramybei, sveikatai ir gyvybei. Atliekant bičių avilių priežiūrą, medkopį, kai atidaromas avilys ir suerzinamos bitės, būtina įspėti besiribojančių teritorijų kaimynus.
Šiuos reikalavimus pažeidę bičių laikytojai privalo nukentėjusiems asmenims atlyginti bičių padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Taisyklių kontrolę vykdo Ukmergės rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Visuomenės sveikatos centro Ukmergės filialas, rajono policijos komisariatas, savivaldybės administracija (seniūnai), Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūra.
Nors šią istoriją redakcijai papasakojusi ponia Loreta sakė neketinanti su bitininku bylinėtis, o tik norinti jį sugėdinti. Matyt, nukentėjusiems žmonėms reiktų apsispręsti kreiptis į pareigūnus, nustatyti bičių laikytoją ir reikalauti iš jo atlyginti žalą.
Ukmergės bitininkų draugijos pirmininkas Kazys Ašembergas pats bites augina jau 40 metų. Tačiau neatmena tokio atvejo, kad jo laikomos bitės taip baisiai sugeltų grupę žmonių. Tiesa, per daug metų pasitaikė visokių atvejų. Kartą už kilometro nuo jo bityno moteriai bitė įgėlė. Ir ši pareiškė pretenzijas, kad tai – būtent Ašembergo bitė… Šimtus įgėlimų patyrė ir pats draugijos pirmininkas, tačiau bitininkui tokie dalykai – ne naujiena, o kasdienybė. Tuo tarpu pašaliniam žmogui būti užpultam spiečiaus – didžiulis siaubas, kuris gali baigtis net mirtimi. Bitininkas pastebi, kad šią ypač lietingą vasarą bitės yra labai piktos. Tačiau avilius laikančiojo pareiga – kopinėti bites tuo metu, kai jos nėra suirzusios. „Savo sode lig šiol per visą vasarą negaliu pritaikyti tokio laiko“, – pasakojo K. Ašembergas.
Jo įsitikinimu, bitininkas, neperspėjęs žmonių, kad kopinėja medų, suerzinęs vabzdžius, o pats ramiausiai išvažiavęs automobiliu, nusižengė ne tik žmogiškumo, bet ir bičių laikymo taisyklėms.