Pirmieji žingsniai didžiosios svajonės link

At­va­žia­vu­si į mies­tą re­čio­niš­kė Dia­na Kil­baus­kie­nė pir­miau­sia apei­na siū­lais pre­kiau­jan­čias par­duo­tu­ves ir tik po to at­lie­ka ki­tus rei­ka­lus. Prieš ket­ve­rius me­tus vir­ba­lus į ran­kas pa­ė­mu­si mo­te­ris sva­jo­ja su­kur­ti ves­tu­vi­nių suk­ne­lių ko­lek­ci­ją.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Sa­vo lais­va­lai­kio be vir­ba­lų Dia­na Kil­baus­kie­nė ne­įsi­vaiz­duo­ja.

Di­dži­ą­ją da­lį sa­vo mez­gi­nių Dia­na kau­pia spin­to­je ir pa­ro­do tik na­miš­kiams bei ar­ti­miau­siems drau­gams. La­biau­siai mėgs­ta megz­ti pro­gi­nes suk­ne­les. „Suk­ne­lė man – dra­bu­žių ka­ra­lie­nė. Be­veik bū­ti­na są­ly­ga – ji tu­ri bū­ti kuo pla­tes­nė“, – sa­ko ji. Pir­ma­sis sa­va­ran­kiš­kas jos dar­bas bu­vo bal­ta suk­ne­lė. Ji iki šiol – pats bran­giau­sias ko­lek­ci­jos ga­mi­nys, ne­žiū­rint į tai, kad nu­megz­ta, anot au­to­rės, „iš pa­čių pi­giau­sių ir bai­siau­sių siū­lų“.

Da­bar nė pa­ti ne­be­ži­no, kiek tų suk­ne­lių yra pri­mez­gu­si. Sa­vo mez­gi­nius jau skai­čiuo­ja ne vie­ne­tais, o spin­to­mis. „Jau pri­grū­dau vie­ną, da­bar pa­pra­šiau vai­kų lei­di­mo ir oku­pa­vau da­lį jų spin­tos“, – šyp­so­si 36 me­tų mo­te­ris.

Dia­na pa­ti sa­ve va­di­na suk­ne­lių ma­nia­ke ir juo­kau­ja, kad megz­ti­nio nė ne­mo­ka nu­megz­ti. Jau nu­spren­džia sa­vo gar­de­ro­bą pa­pil­dy­ti šiuo dra­bu­žiu, bet vis tiek iš­ei­na suk­ne­lė. „Nie­kaip ne­ga­liu lai­ku su­sto­ti ir taip nuil­gi­nu, kad megz­ti­nis vis tiek virs­ta suk­ne­le“, – sa­ko ji.

Mez­gi­mas prieš ket­ve­rius me­tus ta­po jos di­džiau­sia aist­ra. Ki­ta­dos flo­ris­tės spe­cia­ly­bę įsi­gy­ti sva­jo­ju­si mo­te­ris ir net dir­bu­si ku­rį lai­ką gė­lių sa­lo­ne, pa­ė­mu­si į ran­kas vir­ba­lus su­pra­to, kad su jais skir­tis ne­be­no­ri. Mez­gi­mas pa­dė­jo at­si­rink­ti, kad jos gy­ve­ni­mo va­rik­lis – ne flo­ris­ti­ka.

„Pra­dė­ju­si mez­gi­nį vie­to­je ne­nu­stygs­tu, jei tik rei­kia bent trum­pam vir­ba­lus pa­dė­ti į ša­lį. Iš ry­to kel­da­vau­si dviem va­lan­dom anks­čiau, kad prieš dar­bą dar spė­čiau pa­megz­ti“, – at­vi­rau­ja ji. Va­ka­ro­ja taip pat su mez­gi­niu ran­ko­se iki iš­nak­tų.

Į mez­gi­mą pa­ni­ru­si mo­te­ris su­si­dū­rė su pro­ble­ma – ne­įsten­gia nu­si­pirk­ti to­kių siū­lų, iš ko­kių sva­jo­ja kur­ti sa­vo ga­mi­nius. Jie tu­rė­tų bū­ti pra­ban­gūs, ko­ky­biš­ki. Ta­čiau Dia­na la­bai ne­nu­si­me­na. Sa­ko, kad tu­ri pro­gą iš­nau­do­ti ki­tą ga­li­my­bę – įro­dy­ti, kad ir iš pi­ges­nių siū­lų ga­li­ma su­kur­ti gra­žių dra­bu­žė­lių. Auk­si­nė tai­syk­lė – vi­sa­da mez­ga tik iš nau­jų siū­lų. Ar­dy­ti se­nų ga­mi­nių ne­mėgs­ta. Be to, ma­no, kad iš jų nu­megz­tas dra­bu­žis at­ro­do pras­čiau.

Sa­vo kū­ry­bos „kū­di­kius“ mez­gė­ja kaip iš­ma­ny­da­ma gi­na nuo… kan­džių. Kiek­vie­ną pa­va­sa­rį Dia­na juos pra­vė­di­na iš­ne­šu­si į lau­ką. Su sa­vo kū­ri­niais el­gia­si lyg su gy­vais pa­da­rais – iš spin­tos iš­si­trau­ku­si ap­glos­to ir net pa­si­kal­ba.

Pa­grin­di­nė jos pa­ta­rė­ja ir kri­ti­kė, su ku­ria Dia­na ap­ta­ria sa­vo su­ma­ny­mus ir pir­miau­sia pa­ro­do mez­gi­nius, – kai­my­nė Bro­nė Ale­sion­kie­nė. Vi­są gy­ve­ni­mą mez­gu­si mo­te­ris sa­vo pa­tir­ti­mi no­riai pa­si­da­li­na su jau­ną­ja mez­gė­ja. Pa­ta­ri­mų ne­gai­li ir ma­ma – tau­to­dai­li­nin­kė Bi­ru­tė Mi­kė­nie­nė.

Dia­na mez­gi­mo ne­sie­ja su ver­slu, nors yra ke­le­tą dra­bu­žių nu­mez­gu­si ir ke­lioms klien­tėms. „Tik­riau­siai ne­ga­lė­čiau iš­pil­dy­ti pa­gei­da­vi­mo, jei nu­ro­dy­tų, ko­kiu raš­tu megz­ti, ar net mo­de­lį nuo­trau­ko­je pa­ro­dy­tų. Su ma­lo­nu­mu mez­gu toms, ku­rios pa­lie­ka pa­kan­ka­mai erd­vės ma­no iš­mo­nei ir fan­ta­zi­jai“, – sa­ko mo­te­ris. Už­me­tu­si ant vir­ba­lo akis ji be­veik nie­ka­da ne­ži­no, koks bus ga­lu­ti­nis va­rian­tas.

Pri­si­pa­žįs­ta tik pa­sva­jo­da­vu­si apie tai, kad ka­da nors jos ko­lek­ci­ja iš­vys die­nos švie­są.

Ši jos sva­jo­nė iš­si­pil­dė – su sa­vo mez­gi­nių ko­lek­ci­ja mo­te­ris de­biu­ta­vo Re­čio­nių dau­gia­funk­cia­me cen­tre su­reng­to­je ama­tų mu­gė­je.

Dia­na pri­si­pa­žįs­ta, kad la­bai jau­di­no­si sa­vo de­biu­to me­tu, ta­čiau apė­mė ir di­džiu­lis lai­mės jaus­mas, kad pa­vy­ko sa­vo kū­ry­bi­nes fan­ta­zi­jas pa­ro­dy­ti žiū­ro­vams. Da­bar mo­te­ris puo­se­lė­ja di­dži­ą­ją sa­vo sva­jo­nę – su­kur­ti ves­tu­vi­nių suk­ne­lių ko­lek­ci­ją.