Piliakalnio pa­pė­dė­je ty­ri­nė­ji­mai tę­sia­mi

Šią va­sa­rą Uk­mer­gė­je tu­rė­jo bū­ti įgy­ven­din­tas Pi­lia­kal­nio te­ri­to­ri­jos tvar­ky­mo pro­jek­tas. Ti­kė­ta­si pir­mą jo eta­pą baig­ti iki spa­lio pa­bai­gos, ta­čiau ar­che­o­lo­gi­niai ra­di­niai pla­nus ko­re­guo­ja. Šią sa­vai­tę pi­lia­kal­nio pa­pė­dė­je ty­ri­nė­ji­mai bus tę­sia­mi.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Vaizdas piliakalnio papėdėje greitai pasikeis.

„Uk­mer­gės ži­nio­se“ jau ra­šė­me apie lie­pos pra­džio­je ša­lia pi­lia­kal­nio ar­che­o­lo­gų ap­tik­tus sta­ti­nio pa­ma­tus.

Prieš mė­ne­sį ap­tik­to ra­di­nio ver­tę bu­vo at­vy­kęs įver­tin­ti ar­chi­tek­tas Ro­ber­tas Zi­lins­kas. Tuo­met jis pa­sa­ko­jo, kad į 18 am­žiaus sluoks­nį įkas­tas pa­ma­tas – ke­lių sta­ty­bos eta­pų mū­ras. Jis pa­sta­ty­tas iš ply­tų, be­to­no, yra dirb­ti­nio smil­tai­nio ga­ba­lų.

R. Zi­lins­ko nuo­mo­ne, at­ras­tos ne­ži­nia ko­kios pa­skir­ties sta­ti­nio lie­ka­nos ga­lin­čios siek­ti 18 ar­ba 19 am­žių. Ra­di­nys jam pri­me­na sos­ti­nės se­na­mies­ty­je at­kas­tas Vil­niaus Di­džio­sios si­na­go­gos, ku­ri bu­vo svar­biau­siu Lie­tu­vos žy­dų dva­si­niu ir kul­tū­ri­niu cen­tru, lie­ka­nas. Ma­no­ma, jog sta­ti­nys ga­lė­jo bū­ti su­si­jęs su ki­tu pi­lia­kal­nio pa­pė­dė­je eg­zis­ta­vu­siu 19 am­žiaus pa­sta­tu, ku­rio da­bar be­li­kę tik griu­vė­siai. Jį uk­mer­giš­kiai ži­no kaip bu­vu­sią žy­dų pir­tį. Ta­čiau ar­che­o­lo­gams Ry­tų Eu­ro­pos žy­dų kul­tū­ros ir is­to­ri­jos ty­ri­mų cen­tre pa­vy­kę su­ži­no­ti, jog tai bu­vo mal­dos na­mai.

Nu­ta­rė ty­ri­nė­ji­mus tęs­ti

Pa­sak ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jo Piot­ro Gri­gor­je­vo, svar­biau­sias klau­si­mas, į ku­rį bū­ti­na kuo grei­čiau at­sa­ky­ti, – ar pa­ma­tus ga­li­ma ar­dy­ti, ar bū­ti­na sau­go­ti. Pas­ta­ruo­ju at­ve­ju tek­tų ko­re­guo­ti pro­jek­ti­nius gy­lius ir ki­tus pa­na­šius da­ly­kus.

To­je vie­to­je, kur ras­ti pa­ma­tai, pa­gal pro­jek­tą nu­ma­ty­ta lau­ko žiū­ro­vų sa­lės – am­fi­te­at­ro vie­ta.

Mįs­les apie pi­lia­kal­nio pra­ei­tį pa­dės įmin­ti ir ne­se­niai su­da­ry­ta Uk­mer­gės ra­jo­no ne­kil­no­ja­mo­jo kul­tū­ros pa­vel­do ver­ti­ni­mo ta­ry­ba. Ji pra­ėju­sią sa­vai­tę rin­ko­si į pir­mą po­sė­dį ir spren­dė bū­tent su mi­nė­tu pro­jek­tu su­si­ju­sį klau­si­mą.

Ta­ry­ba re­ko­men­da­vo pi­lia­kal­nio pa­pė­dės ty­ri­nė­ji­mus tęs­ti. Jie bus tę­sia­mi ly­giag­re­čiai su čia vyk­do­mu pro­jek­tu. Vir­šu­ti­nis 80 cen­ti­met­rų sluoks­nis bus nuim­tas me­cha­ni­zuo­tai dar­bus ste­bint ar­che­o­lo­gams. At­ka­sus 40 met­rų il­gio ir maž­daug 8 met­rų plo­čio aikš­te­lę, to­liau ar­che­o­lo­gai dar­buo­sis ran­ki­niu bū­du. Jie at­kas, iš­va­lys ir ver­tins ra­di­nį.

To­les­nė pro­jek­to ei­ga pri­klau­sys nuo jų iš­va­dų.

Pi­lia­kal­nio vaiz­das pa­si­keis

Pi­lia­kal­nio tvar­ky­mo pro­jek­to pir­mo eta­po dar­bų, fi­nan­suo­ja­mų Eu­ro­pos Są­jun­gos fon­dų lė­šo­mis, ver­tė – dau­giau kaip 1 mln. 100 000 li­tų.

Įgy­ven­di­nus pro­jek­tą ke­ti­na­ma pi­lia­kal­nio pa­pė­dę pa­vers­ti vie­šą­ja erd­ve, ku­rio­je vyk­tų ren­gi­niai, su­tvar­kius ap­lin­ką, čia nu­ma­ty­ta įreng­ti am­fi­te­at­rą ir pa­la­pi­nę ren­gi­niams, nu­ties­ti ak­me­ni­mis grįs­tus ta­kus, til­tu­ką per Vil­kmer­gė­lę, su­mon­tuo­ti ap­švie­ti­mo įran­gą. Ant­ra­sis eta­pas ap­im­tų dar­bus pa­ties pi­lia­kal­nio te­ri­to­ri­jo­je.

Ty­ri­nės ir pi­lia­kal­nį

Uk­mer­gės ra­jo­no ne­kil­no­ja­mo­jo kul­tū­ros pa­vel­do ver­ti­ni­mo ta­ry­bos pir­mi­nin­ku iš­rink­tas vil­nie­tis hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ras Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bal­ti­jos re­gio­no is­to­ri­jos ir ar­che­o­lo­gi­jos ins­ti­tu­to moks­lo dar­buo­to­jas Ro­mas Ja­roc­kis pa­ste­bi, kad iki šiol Uk­mer­gės pi­lia­kal­ny­je bei jo pa­pė­dė­je di­des­ni ar­che­o­lo­gi­niai ty­ri­mai ne­bu­vo at­lik­ti.

Da­bar tai tik­riau­siai bus pa­da­ry­ta – to­les­niuo­se pro­jek­to eta­puo­se ar­che­o­lo­gai grei­čiau­siai tirs ir pa­tį pi­lia­kal­nį.