Pavasarį padaugėja šunų ir kačių platinamų parazitinių ligų. Viena jų – toksokarozė, kuria užsikrėsti galima kad ir žaidžiant smėlio dėžėje. Apsirgusį namuose auginamą gyvūną pavojinga netgi glostyti.
Vaidotė GRIŠKEVIČIŪTĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Naminiai gyvūnai gali tapti parazitinių ligų platintojais.
Kirmėlinės ligos toksokarozės paplitimo židiniais tampa keturkojų išmatomis apdergtos vietos. Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus vyriausiosios specialistės Vitalijos Motiejūnienės, rizika užsikrėsti padidėja, kai aplinkos temperatūra pakyla daugiau kaip 10 laipsnių. Įtakos turi ir didelė oro drėgmė.
„Sutikti“ toksokarozę galima ten, kur vedžiojami sergantys gyvūnai: parkuose, ant vejos. Mažiesiems pavojingas žaidimams skirtas smėlis. „Atskirų aikštelių šunims pas mus nėra, kad šeimininkai rinktų išmatas – labai retai matyti“, – sako pašnekovė, kalbėdama apie užkratą. Jis į kraują, žarnyną patenka, vaikams žaidžiant ant žemės ir nešvariomis rankomis palietus burną. Be to, negalima liesti svetimų, valkataujančių kačių.
Specifinių infekcijos požymių nėra – liga gali pasireikšti įvairiais negalavimais. Tarp jų, anot specialistės, – pykinimas, pilvo skausmas, apetito trūkumas, pakilusi temperatūra, kosulys, išberta oda.
Norint išvengti susirgimo, būtina ypač paisyti švaros. Suaugusiems žmonėms, pasak pašnekovės, tai paprasčiau: jie plauna rankas, „nevalgo“ žaislų. Tėvams ji pataria stebėti, kad su smėliu žaidžiantys vaikai nekištų pirštų į burną. Taip pat svarbu gerai nuplauti daržoves, vaisius.
Aiškinantis, ar smėlis dėžėse švarus, anksčiau Ukmergėje buvo atliekami tyrimai. Tačiau jų atsisakyta. „Tyrimas kainuoja daugiau, nei išaiškinama toksokarozės atvejų“, – sako V. Motiejūnienė.
Kai kur, pavyzdžiui, lopšelio-darželio „Eglutė“ teritorijoje, smėlio dėžių nebeliko. Tačiau ne visi darželiai panoro jų atsisakyti. Specialistės teigimu, reikėtų laikytis tam tikrų reikalavimų: smėlį reguliariai keisti, nakčiai uždengti. Gerai, jei smėlio dėžė yra saulės kaitinamoje vietoje – kirmėlės toksokarai bijo saulės šviesos.
Būtina gydyti ir pas žmones auginamus kirminais užsikrėtusius gyvūnus, ypač – jų jauniklius, kuriems toksokarozė yra pavojinga. Sergančių keturkojų šeimininkai turėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją. Rizika žmogui užsikrėsti namuose – ne mažesnė, nes kirmėlių kiaušinėlių keturkojai parsineša iš lauko. „Be to, vaikai mėgsta glamonėti, bučiuoti kates, šunis, o ant jų kailio, aplink snukutį gali būti prilipusių parazitų“, – perspėja specialistė.
Gegužės 14-21 d. VšĮ „SOS gyvūnai“ rengia informacinę akciją SURINK 2011, kurios metu šunis auginantys Lietuvos miestų gyventojai skatinami surinkti savo augintinių išmatas.
Pasak „SOS gyvūnai“ vadovės Ilonos Reklaitytės-Mezencevos, savaitę truksiančios informacinės akcijos tikslas – priminti šunų šeimininkams, jog ekskrementų rinkimas yra normalus ir būtinas veiksmas, su laiku virstantis geru įpročiu. Nenorintys to daryti akcijos metu sužinos apie paliktų ekskrementų žalą – pavojingas ligas ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms, o ypač vaikams.
Nesurinktos išmatos sveikus gyvūnus gali užkrėsti infekciniu hepatitu bei parvovirusu, kuris daugeliu atveju baigiasi mirtimi, o žmonės gali užsikrėsti inkstus bei kepenis pažeidžiančia liga leptospiroze bei regėjimą pažeidžiančia liga toksokaroze.
Akciją SURINK planuojama rengti kasmet, kad šunų išmatų rinkimas taptų įpročiu. Akcijos metu neplanuojami specialūs renginiai, VšĮ „SOS gyvūnai“ tiesiog kviečia atkreipti dėmesį į šią miestuose aktualią problemą ir imtis priemonių jai spręsti.