Tarybos nariai praėjusią savaitę posėdyje ne tik rimtai padirbėjo, bet ir įsitraukė į architektų pasiūlytą „žaidimą kaladėlėmis“. Panaudojant maketą, buvo pristatyta Ukmergės senamiesčio plėtros galimybių studija.
Ligita JUODVALKIENĖ
Autorės nuotr. Vietinės rinkliavos nuostatus kritikavo Henrikas Gintautas.
Posėdžio pradžioje rajono meras Algirdas Kopūstas informavo tarybos narius apie gautą Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų pareiškimą. Jame nurodoma, kad šios frakcijos seniūnu išrinktas Andrius Kalesnikas. Iki šiol šias pareigas ėjo Antanas Dambrauskas.
Reikalavo skaidrumo
Posėdyje buvo tvirtinamos UAB „Ukmergės vandenys“, UAB Ukmergės butų ūkio bei savivaldybės 2009 metų biudžeto įvykdymo ataskaitos.
Ukmergės butų ūkio praeitų metų pelnas – apie 55,3 tūkstančio litų. Susipažinę su direktoriaus Jono Rinkevičiaus ataskaita tarybos nariai suabejojo, ar įmonės darbų įkainiai adekvatūs atliekamiems darbams. Užkliuvo ir įmonės taikomi tarifai.
Konservatorius A. Dambrauskas stebėjosi, kad 15 minučių darbą išvalyti kanalizaciją įmonė įkainoja 250 litų. Jis pageidavo, kad gyventojams būtų pateiktas detalus darbų atlikimo aktas, kuriame atsispindėtų, iš ko susideda paslauga.
Savivaldybės juristas Rimas Jurgilaitis priminė, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą taryba pati tvirtina savivaldybės įmonių atliekamų darbų tarifus. Pasak J. Rinkevičiaus, jei namo gyventojų netenkina Butų ūkio kainos panaudojant kaupiamąsias lėšas, jie turi teisę rinktis kitas įmones: „Ir dabar didesnę dalį darbų atlieka kitos įmonės. Kaupiamosios lėšos – gyventojų nuosavybė.“
Turto perimti nesiryžo
UAB „Ukmergės vandenys“ praeitų metų pelnas – beveik 26 tūkstančiai litų. Tarybos nariai, komitetų posėdžiuose išsinagrinėję direktoriaus Rimo Arlinsko metinę ataskaitą, praleido ją labai „slidžiai“. Tačiau įsitraukta į diskusiją kitu klausimu. Buvo svarstoma, ar perimti savivaldybės nuosavybėn valstybės nuosavybės teise priklausančius ir šiuo metu policijos komisariato patikėjimo teise valdomus lauko inžinerinius tinklus.
„Būtų vienas šeimininkas ir nuo to visiems būtų geriau“, – įsitikinęs liberalcentristas Juozas Armanavičius. Tačiau daugumą tarybos narių suabejoti objekto perėmimo tikslingumu privertė tai, kad neabejotinai padidėtų įmonės išlaidos. Taryba šiam sprendimo projektui nepritarė.
Laiko turėjo pakankamai
Vienas iš svarbiausių praėjusią savaitę patvirtintų klausimų – buitinių atliekų vietinės rinkliavos nuostatai, kuriuos specialiai sudaryta darbo grupė rengė beveik metus.
Pagaliau prieš savo akis išvydę gatavą produktą – „Vietinės rinkliavos nuostatus“, kai kurie tarybos nariai ėmėsi juos kritikuoti. Kodėl apmokestinami sodų bendrijų bei neurbanizuotų teritorijų gyventojai, kuriems šalia jų valdos nėra galimybės pastatyti atliekų konteinerį? Kodėl privalu mokėti visą rinkliavos sumą, jei įmonė yra sudariusi sutartį su sąvartynu ir atliekas išsiveža pati? Kaip bus nustatomas rinkliavos dydis įmonėms, registruotoms privačiuose butuose? Šie ir daugybė kitų klausimų tarybos nariams nedavė ramybės prieš spaudžiant balsavimo mygtukus.
Diskusijas baigti pasiūlė naujasąjungietis Valdas Petronis. „Tai klausimas, į kurį kas norėjo, galėjo įsigilinti. Darbo grupė dirba jau seniai – perduoti pasiūlymus galima buvo darbo eigoje. Rajono žmonės jau seniai pyksta, ir pagrįstai, kad neįvedame rinkliavos“, – kalbėjo jis.
Pasak darbiečio Kazio Cesevičiaus, pasiūlytas rinkliavos dydžio skaičiavimo būdas patogus gyventojams. „Aš pats pagal formulę suskaičiavau, kad įvedus rinkliavą mokėsiu 162 litus per metus. Tuo tarpu dabar išeina 220 litų“, – sakė jis.
Liaudies balsas – tyruose
Prieš paskelbiant balsavimą žodžio paprašė ukmergiškis Henrikas Gintautas. Jis kategoriškai nesutinka, kad rinkliavos dydis priklausys nuo gyvenamojo ploto dydžio, nes „plotas nešiukšlina“.
Pareiškė suskaičiavęs, kad šiuo būdu skaičiuojamas rinkliavos mokestis diskriminuoja vienišus žmones, nes „vienišam žmogui teks mokėti aštuonis kartus daugiau nei šeimai“.
H. Gintautas patikino, kad jo kreipimasis nėra pirmas – jis porą kartų buvo susitikęs su darbo grupės nariu savivaldybės Mokesčių skyriaus vedėju Aleksandru Gražiu. Dalyvavo ir komitetų posėdžiuose.
Ukmergiškis apgailestavo, kad į jo pasiūlymus atsižvelgta nebuvo. „Pats teisingiausias mokestis už komunalinių atliekų surinkimą bei sutvarkymą būtų pagal deklaruotą faktinį jų kiekį. Kam reikalauti, kad neyrančios atliekos būtų išvežamos kas savaitę, jei užtenka jas pašalinti kas metų ketvirtį“, – tikino ukmergiškis. Anot jo, mokestis už kiekį stimuliuoja mažiau gaminti atliekų, didžiąją jų dalį paverčiant antrinėmis žaliavomis.
Bendruomenės atstovo kalba tarybos narių apsisprendimo nepakeitė. Už savivaldybės administracijos pateiktą vietinės rinkliavos nuostatų variantą balsavo 18 tarybos narių, 3 prieštaravo, o kiti 3 nuomonės neišsakė.
Po posėdžio H. Gintautas piktinosi, kad jo kalba buvo pertraukta ir duota per mažai laiko argumentus išsakyti. „Yra ir daugiau žmonių, galvojančių kaip aš. Manau, kad svarstysime galimybę kreiptis į teismą ir apskųsti tarybos sprendimą“, – kalbėjo jis.
Senamiesčio plėtros galimybių studiją pristatė architektas Kęstutis Sabaliauskas.
„Griovė“ namus
Rajono meras pakvietė visus posėdį pratęsti Turizmo ir verslo informacijos centre. Čia buvo pristatyta Ukmergės senamiesčio plėtros galimybių studija.
Vizualinė šios studijos demonstracija sutrikdė ne vieną tarybos narį. Mat naujas galimybes pristatęs architektas Kęstutis Sabaliauskas, pasigedęs „elementų, identifikuojančių senamiesčio įvaizdį“, be skrupulų ėmė „šienauti“ makete išdėstytus želdinius prie piliakalnio bei Pilies parke.
Eilė atėjo ir daugybei pastatų – ne tik senų sandėliukų, bet ir gyvenamųjų namų. Kol kas tik „popierinė-studijinė“ grėsmė iškilo net „Draugystei“. „Mano garažą „nugriovė“, – nustebo senamiesčio teritorijoje gyvenantis vienas tarybos narys. Prie plikutėlio piliakalnio, architekto nuomone, turėtų likti tik cerkvė ir senasis avalynės fabrikas – kad „išryškėtų senamiesčio struktūros hierarchija“.
Atitrūkusi nuo gyvenimo
Mūsų kraštietis, šiuo metu Kaune gyvenantis nepriklausomas ekspertas architektas Audrys Karalius, nebuvo taip nihilistiškai nusitekęs Ukmergės žaliojo rūbo bei urbanistinių sprendimų atžvilgiu. Jis kritikavo kolegos studiją kaip atitrūkusią nuo gyvenimo. „Kiekvienas namas yra susijęs su konkrečiais gyvenimais. Griauti namus vien tam, kad jie negražiai atrodo viename ar kitame kontekste, – per menkas motyvas“, – kalbėjo A. Karalius.
Tačiau ekspertas, prisipažinęs širdyje nuo savo gimtojo miesto nenutolęs, pasidžiaugė, kad šis stojo į architektūrinių paieškų kelią. „Ukmergė padėjo žibalinę lempą į sandėliuką“, – vaizdžiai apibūdino parodytas pastangas keistis.
A. Karalius pasiūlė idėją apie „žaliosios pilies“ sukūrimą ant piliakalnio iš… augalų. Kitas jo pasiūlymas ukmergiškiams – įsirengti Ekologinio meno centrą. Jis neabejotinai taptų ne tik nacionalinio, bet ir tarptautinio formato traukos objektu. „Ekologinių meno centrų pasaulyje vienetai, o Baltijos šalyse nėra iš viso“, – patikino jis.
„Ši galimybių studija – didelių darbų pradžia. Pristatyta esama situacija, jos analizė ir kryptys, kuriomis turime ją keisti. Tai pirmasis etapas. Kitame bus siūlomi konkretūs sprendimai“, – sako savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Rolandas Janickas.