Pasirinkimai

Li­na SUKACKIENĖ

Kiek­vie­na­me žings­ny­je – pa­si­rin­ki­mas. Dar­be, na­muo­se, vie­šo­jo­je erd­vė­je gy­ve­ni­mas siū­lo rink­tis, kuo ti­kė­ti, kam mo­kė­ti, kaip elg­tis. Gal kiek ir da­ro įta­ką Uk­mer­gės gy­ve­ni­mui rin­ki­mų ko­va, ta­čiau ir be jos pro­ble­mų ra­tas su­ka­si pa­kan­ka­mai in­ten­sy­viai.

Nor­ma­liam žmo­gaus gy­ve­ni­mui rei­kia ši­lu­mos tar­pu­sa­vio san­ty­kiuo­se, tvar­kos pi­ni­gi­nė­je ir ge­rų san­ty­kių jį su­pan­čio­je erd­vė­je. Dirb­da­ma so­cia­li­nė­je mies­to ap­lin­ko­je drįs­tu teig­ti, kad ši­lu­mos žmo­nių tar­pu­sa­vio san­ty­kiuo­se ne­dau­gė­ja.

Vaiz­džiai ta­riant, tem­pe­ra­tū­ra ne­ky­la. Nei pri­im­tas įsta­ty­mas dėl smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je, nei mig­ra­ci­ja, nei kin­tan­tis gy­ve­ni­mas mū­sų mies­te ne­kei­čia žmo­nių įpro­čių skriaus­ti vie­nas ki­tą.

As­me­nys, ku­riuos at­siun­čia Vil­niaus apy­gar­dos pro­ba­ci­jos tar­ny­bos Sa­vi­val­dy­bių pro­ba­ci­jos sky­rius at­lik­ti teis­mo pa­skir­tus ne­at­ly­gin­ti­nus dar­bus, ro­do, kad šio­je sri­ty­je pro­ble­mų aps­tu. Jau­ni, gra­žūs vy­rai „ne­tel­pa“ tra­di­ci­nia­me nor­ma­lių san­ty­kių ra­te – kumš­čiu spren­džia vi­sas pro­ble­mas. O kai rei­kia re­a­liai pa­si­dar­buo­ti so­cia­li­nia­me tin­kle – oi kaip ne­leng­va.

Tie­sa, kai ku­rie jiems pa­skir­tus dar­bus at­lie­ka to­bu­lai. Su­kly­dę – ma­to ir per­spek­ty­vą ne­kar­to­ti pra­ei­ties.

Apie tvar­ką pi­ni­gi­nė­je. Pa­di­di­nus mi­ni­ma­lią al­gą lyg at­si­ra­do vil­tis, kad tvar­kos bus dau­giau. Bet skaus­min­gai ky­lan­tys mo­kes­čiai ne­gai­les­tin­gai di­di­na iš­lai­das be­veik kiek­vie­nai šei­mai. Ir ta­da ga­li kiek no­ri fi­lo­so­fuo­ti, bet re­a­ly­bė greit vis­ką su­sta­to į vie­tas.

Ta­čiau ne­pai­sant to­kios in­for­ma­ci­jos, žmo­nių san­tau­pos Lie­tu­vos ban­kuo­se au­ga…

Apie san­ty­kius su­pan­čio­je erd­vė­je. Uk­mer­gė­je for­muo­ja­si nau­ja prak­ti­ka – pi­lie­čių ir sa­vi­val­dy­bės su­si­ra­ši­nė­ji­mas ra­jo­no spau­do­je. Gal ir ne­blo­gai, kad tai vyks­ta, tik kiek mums vi­siems iš to nau­dos?

Jei­gu kal­bė­tu­me apie tie­sos pa­ieš­kas, tai tuo net ne­kve­pia. Jei­gu kal­bė­tu­me apie at­ski­rų nuo­mo­nių pa­reiš­ki­mą – tai ir­gi vis­kas tik iš vie­nos pu­sės.

Ko­dėl žmo­nės vie­ni ki­tiems ra­šo? Ieš­ko at­sa­ky­mų į do­mi­nančius klau­simus. Ar juos gau­na? Kiek­vie­nas pa­si­ren­ki­me sau pri­im­ti­ną at­sa­ky­mą.

{jcomments off}