Pagalbos šaukiasi dėl paplūdimiais virtusių rūsių

Pa­va­sa­ris į Ja­ku­tiš­kius at­ne­šė ne­ma­lo­nu­mų. Po­lai­džio au­ko­mis ta­pę žmo­nės skai­čiuo­ja nuos­to­lius ir ste­bi­si ne­su­lau­kią pa­gal­bos. Nors gam­tos iš­dai­gos šie­met pa­lie­tė dau­ge­lį tau­tie­čių, šia­me Del­tu­vos se­niū­ni­jos kai­me bė­dos kar­to­ja­si me­tai iš me­tų.

Vai­do­tė GRIŠKEVIČIŪTĖ

Au­to­rės nuotr. Nuokalnėje gyvenanti Janina Gečienė sako esanti priversta „vaišintis” nenutekančiu vandeniu.

Šios Ve­ly­kos Ja­ku­tiš­kiuo­se gy­ve­nan­čiai Ja­ni­nai Ge­čie­nei pra­si­dė­jo ne­ma­lo­nio­mis staig­me­no­mis.

At­ėju­si į na­mo rū­sį, ra­do jį pil­ną van­dens. Lai­mė, jog į pa­gal­bą pri­sik­vie­tė kai­my­ną. Trak­to­riu­mi iš pa­tal­pos jis iš­pum­pa­vo ir iš­ve­žė apie de­šimt ku­bi­nių met­rų van­dens. „Bet iš­va­žia­vo – ir rū­sys vėl pil­nas…“ – pa­sa­ko­jo po­nia Ja­ni­na.

Ji ne­abe­jo­ja, jog van­duo ky­la už­si­lai­kęs iš­ve­džio­to­je dre­na­žo sis­te­mo­je. Dėl už­si­ki­šu­sių vamz­džių ne­ga­li vi­siš­kai iš­te­kė­ti pro dre­na­žo žio­tis ir kau­pia­si už­lie­da­mas že­mes­nes vie­tas, rū­sius.

Prie­žas­tys aiš­kios ir be do­ku­men­tų

Tvin­do­mo rū­sio šei­mi­nin­kė krei­pė­si į Del­tu­vos se­niū­ni­ją, bė­da pa­si­da­li­jo su ra­jo­no vi­ce­me­ru Gri­go­ri­ju­mi Mal­ča­no­vu. „Pa­sa­kiau, kad vals­ty­bi­nis dre­na­žas van­de­nį pi­la į ma­no rū­sį, pra­šiau pa­gal­bos“, – kal­bė­jo ji.

Ta­čiau su­ži­no­jo, jog šią pro­ble­mą var­giai be­ga­li­ma iš­spręs­ti. Prie­žas­tis – su dre­na­žu su­si­ję do­ku­men­tai, ku­rių pa­pras­čiau­siai nė­ra. „Pa­aiš­ki­no, kad bu­vęs ko­lū­kis ne­su­tvar­kė do­ku­men­tų, jie ne­ati­duo­ti sa­vi­val­dy­bei, nie­kas ne­ran­da brė­ži­nių“, – sa­kė pa­šne­ko­vė. Ka­dan­gi ob­jek­tas sa­vi­val­dy­bei ne­pri­klau­so, ši ne­at­sa­kin­ga už jo prie­žiū­rą.

Mo­ters tei­gi­mu, do­ku­men­tų ne­rei­kia, kad su­pras­tum, ko­dėl jos val­dos pa­nė­šė­ja į eže­rė­lį. Kla­nai už­si­lai­ko dėl už­si­ne­šu­sių van­dens su­rin­ki­mo įren­gi­nių. Ka­dan­gi pa­čios na­mu­kas nuo­kal­nė­je, pas ją su­bė­ga be­ne vi­sos gy­ven­vie­tės van­duo.

„Mau­do­si“ die­ną nak­tį

Rū­pes­čius dėl dre­na­žo sis­te­mos var­di­ja ir ki­ti Ja­ku­tiš­kių žmo­nės. Ap­ro­dę už­lie­tus rū­sius, juo­se „be­si­mau­dan­čias“ kros­nis, dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jai at­si­dūs­ta pas­ta­rų­jų ne­ku­rian­tys – nė­ra kaip pri­ei­ti.

Su­si­rin­kę kai­my­nai ki­bi­rais se­mia van­de­nį iš kie­mo šu­li­nių. Ke­li pa­šne­ko­vai džiau­gė­si už pa­sko­lin­tus pi­ni­gus įsi­gi­ję van­dens siur­bliu­ką. „Pri­si­pir­kom gu­mi­nių ba­tų, dar vie­los rei­kės nu­si­pirk­ti – ki­šim į dre­na­žo vamz­de­lius ir va­ly­sim“, – ne­be­ži­no ko grieb­tis žmo­nės.

Van­dens siur­blys nuo­lat įjung­tas ir pas po­nią Ja­ni­ną. Šypsosi jau iš­mo­kusi už­mig­ti gir­dė­da­ma jo bir­bi­mą, bet kai pa­gal­vo­ja apie elek­tros nuos­to­lius, ne­be­juo­kin­ga. „Tas van­duo iki ko­kio bir­že­lio sunk­sis. Ar­gi vi­sos gy­ven­vie­tės van­de­nį taip ir siurb­siu per nak­tis?“ – mo­te­ris sa­ko esan­ti ne­vil­ty­je.

Su­tvar­kė – ir vėl tas pats

Ja­ku­tiš­kie­čių pro­ble­mos ži­no­mos ir Del­tu­vos se­niū­nui Sal­vi­jui Stim­bu­riui, ir se­niū­ni­jos vy­res­nia­jai spe­cia­lis­tei Ge­no­vai­tei Če­pu­lie­nei, ma­čiu­siai žmo­nių la­bui jau vyk­dy­tus dar­bus. Ji pri­si­mi­nė ne vie­ną „Uk­mer­gės van­de­nų“ spe­cia­lis­tų ap­si­lan­ky­mą kai­me, kad iš­pum­puo­tų šu­li­nius. Prieš po­rą me­tų bu­vo at­vy­ku­si ir tech­ni­nę pa­sta­tų būk­lę ver­ti­nan­ti ko­mi­si­ja.

Be neš­me­nų dre­na­žą už­kim­šu­sios ir per­au­gu­sios me­džių šak­nys. „Nuo šu­li­nio prie šu­li­nio ėjom. Van­den­tie­ki­nin­kai at­ka­si­nė­jo, kol at­se­kėm, ku­rio­je vie­to­je ne­pra­te­ka“, – pa­sa­ko­jo G. Če­pu­lie­nė. Vamz­dy­nų at­kar­pa tarp už­lie­tų šu­li­nių bu­vo per­klo­ta.

Ta­čiau čia kaip pa­sa­ko­je be ga­lo: po gau­sių kri­tu­lių ar di­de­lio įša­lo nu­te­kan­tis van­duo vėl su­si­du­ria su kliū­ti­mis.

Ter­šia šu­li­nius

Sa­vi­val­dy­bės ūkio sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Val­de­ma­ras Ta­raš­ke­vi­čius už­bur­to ra­to prie­žas­ti­mis taip pat įvar­di­ja se­ną dre­na­žą, be­si­kem­šan­čias li­ni­jas. Ert­mės užaugusios, ap­neš­tos smė­liu, ir pro už­kiu­ru­sius vamz­džius van­duo ne­pra­bė­ga. Gal­būt, anot spe­cia­lis­to, jis sun­kiai nu­te­ka ir dėl trasoje atsiradusių lū­žių.

Si­tu­a­ci­ją pra­sti­na ir į šu­li­nius me­ta­mos šiukš­lės. Be­veik nuo vi­sų nu­ran­kio­ti me­ta­li­niai dang­čiai, kai ku­rie pri­deng­ti plyt­ga­liais. Į šu­li­nius pa­ten­ka at­lie­kos, sku­du­rai, net saus­kel­nės. Gy­ven­to­jai pri­si­pa­ži­no iš vie­no šu­li­nio sy­kį žais­li­nį ve­ži­mė­lį iš­trau­kę…

Ti­ki­si pa­gal­bos

Vi­siems aiš­ku, jog vamz­dy­nus bū­ti­na tvar­ky­ti. De­ja, lė­šų tam sa­vi­val­dy­bės biu­dže­te nė su ži­bu­riu ne­ra­si. Dar dau­giau – dėl ne­eg­zis­tuo­jan­čių dre­na­žo do­ku­men­tų jo at­ša­kos ir šu­li­niai api­bū­di­na­mi kaip esan­tys pri­va­čio­se te­ri­to­ri­jo­se. Ne­va sa­vo tur­to re­no­va­ci­ja – pa­čių šei­mi­nin­kų rei­ka­las.

Tuo tar­pu skęs­tan­čio kai­mo gy­ven­to­jai įsi­ti­ki­nę, jog be sa­vi­val­dy­bės pa­ra­mos yra be­jė­giai. Sa­ko esan­tys ne hid­ro­tech­ni­kos spe­cia­lis­tai ir ste­bi­si, ar už­kiu­ru­siu dre­na­žu ne­tu­rį do­mė­tis me­lio­ra­to­riai.

Sa­vi­val­dy­bės Že­mės ūkio ir me­lio­ra­ci­jos sky­riaus ve­dė­jas Kęs­tu­tis Ri­mas pa­aiš­ki­no, kad jų ži­nio­je yra ki­tas – Ja­ku­tiš­kiuo­se at­ski­rai nu­ties­tas me­lio­ra­ci­jos dre­na­žas, bet ne sta­ty­bi­nis, apie ku­rį kal­ba­ma. Vy­riau­sy­bės ski­ria­mi pi­ni­gai iš­lei­džia­mi že­mės ūkio įren­gi­niams, jų prie­žiū­rai, o lei­di­mų jung­tis prie ki­tų sis­te­mų ne­tu­ri­ma. Tad me­lio­ra­to­riai į šiuos rei­ka­lus per daug ne­si­gi­li­na.

Vis­gi J. Ge­čie­nė sa­ko ge­rai ži­nan­ti, kas drie­kia­si po že­me prie jos na­mų. Mo­te­ris pri­si­me­na, ku­rio­je vie­to­je bu­vo ve­da­mas me­lio­ra­ci­jos dre­na­žas, ir yra tik­ra, kad ją „se­mia“ bū­tent su juo su­sie­tas šu­li­nys: „Aiš­ki­na, kad čia ma­no nuo­sa­vy­bė. Bet juk ne aš iš­ka­siau šu­li­nį, brai­žiau brė­ži­nius, ve­džio­jau vamz­de­lius…“

Rei­kia lai­ko ir pi­ni­gų

„Bū­tų do­ku­men­tai, bū­tų leng­viau prie­žas­tis ras­ti“, – pri­me­na Sa­vi­val­dy­bės ūkio sky­riaus ve­dė­jas Kęs­tu­tis Jur­ke­vi­čius. Ne­ma­čius brė­ži­nių, pro­ce­sas, ku­rio me­tu atkasinėjama trasa ir ieš­ko­ma ge­di­mų, pum­puo­ja­mi šu­li­niai ir ste­bi­mas van­duo, lauk­tų ne vie­na­die­nis. Jau ne­kal­bant apie mil­ži­niš­kus pi­ni­gus.

Anot ve­dė­jo, no­rint sis­te­mą su­tvar­ky­ti, li­ni­ją rei­kia ar­ba gai­vin­ti, ar­ba ties­ti nau­ją. O tai kve­pia uto­pi­ja. Ko­ją po­ky­čiams ki­ša ir nelemti do­ku­men­tai.

Tu­ri do­mė­tis ir ben­druo­me­nė

K. Jur­ke­vi­čiaus nuo­mo­ne, gy­ven­to­jai ir patys tu­rė­tų ko­o­pe­ruo­tis, ieš­ko­ti bū­dų gel­bė­tis, ra­šy­ti pro­jek­tus. Ėmu­sis įgy­ven­din­ti ini­cia­ty­vas, bū­tų ga­li­ma pa­gal­vo­ti ir apie sa­vi­val­dy­bės pa­ra­mą.

Ben­druo­me­nės svar­bą da­ly­vau­jant pro­jek­ti­nė­je veik­lo­je ma­to ir se­niū­nas S. Stim­bu­rys. „Pro­ble­ma nė­ra stai­giai iš­spren­džia­ma, ne­iš­eis su­si­tvar­ky­ti taip grei­tai, kaip no­rė­tų­si”, – sa­ko jis ir vi­lia­si, kad Ja­ku­tiš­kių van­dens klau­si­mas bus spren­džia­mas sa­vi­val­dy­bė­je.

Tei­sin­tis ne­rei­kė­tų

Sa­vo nuo­mo­ne apie to­kią si­tu­a­ci­ją su­ti­ko pa­si­da­lin­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos že­mės ūkio vi­ce­mi­nist­ras Ed­var­das Rau­ga­las. Jo ma­ny­mu, rei­kia nu­sta­ty­ti bent pre­li­mi­na­rų be­si­kem­šan­čių li­ni­jų ge­di­mą, o tai pa­da­ry­ti ga­li tik eks­per­tai. To­dėl ra­jo­no me­lio­ra­ci­jos ar ki­ti spe­cia­lis­tai ne­tu­rė­tų at­si­sa­ky­ti pa­žiū­rė­ti, kas tra­so­je, kad ir statybinėje, ne taip.

Vis­kas pri­klau­so nuo to, kas yra pro­ble­mi­nės vie­tos sa­vi­nin­kas. Pri­va­čio­je že­mė­je žmo­nės tu­ri tvar­ky­tis pa­tys, o už ben­dro nau­do­ji­mo že­mę at­sa­kin­ga sa­vi­val­dy­bė. Anot vi­ce­mi­nist­ro, tei­si­ni­mo­si, kad nė­ra brė­ži­nių, ne­ga­li bū­ti – do­ku­men­tų rei­kia ieš­ko­ti.

Vil­ties vi­sa­da yra

Sa­vi­val­dy­bės me­ro pa­va­duo­to­jas G. Mal­ča­no­vas pa­ta­ria Ja­ku­tiš­kių gy­ven­to­jams pa­ra­šy­ti pra­šy­mą sa­vi­val­dy­bei ir iš­dės­ty­ti bė­das, kad bū­tų ga­li­ma ini­ci­juo­ti pro­jek­tą.

Skun­dų iš už­lie­tų pa­tal­pų šei­mi­nin­kų su­lau­kia ir sa­vi­val­dy­bės vy­res­ny­sis spe­cia­lis­tas ci­vi­li­nei sau­gai Val­das Ra­ba­zaus­kas. Bė­dos iš­tik­tiems gy­ven­to­jams jis siū­lo kreip­tis į mo­ka­mas pa­slau­gas su­teik­sian­čią UAB „Uk­mer­gės van­de­nys“, ku­rios darbuotojai tin­ka­mai pa­ša­lin­tų jų val­do­se at­si­ra­du­sius ne­pa­to­gu­mus.

Au­to­rės nuotr. Jakutiškiečiams trukdo gyventi užtvindyti šuliniai.