Naujam gyvenimui prikelia masažai

Uk­mer­giš­kiai tu­ri pro­gą iš­ban­dy­ti ga­na ne­įpras­tą va­di­na­mą­jį mar­mų ma­sa­žą. Jį at­lie­kan­tis Ro­lan­das Sur­do­kas ti­ki­na taip ant ko­jų pa­sta­tęs ne vie­ną žmo­gų.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Au­to­rės nuotr. R. Sur­do­kas sa­ve at­ra­do ma­sa­žuo­da­mas žmo­nes.

Kaip ir de­ra tik­ram spe­cia­lis­tui, R. Sur­do­kas apie sa­vo ne­ vi­sai tra­di­ci­nį ama­tą ži­no daug. Pa­sa­ko­jo, kad mar­mos – tai ener­ge­ti­niai cen­trai, iš­si­dės­tę žmo­gaus kū­ne, per ku­riuos į or­ga­nus pa­ten­ka gy­vy­bi­nė ener­gi­ja.

Mar­mų taš­kai su­siję su gy­vy­biš­kais svar­biais or­ga­nais – šir­di­mi, šla­pi­mo pūs­le, kau­lais, au­di­niais bei ener­ge­ti­niais ka­na­lais. Tų taš­kų yra ke­lias­de­šimt tūks­tan­čių, ta­čiau pa­grin­di­niai, ku­riuos pri­va­lo ži­no­ti ma­sa­žuo­to­jas, – 107.

Tei­gia­ma, kad mar­mų ma­sa­žo me­tu iš ser­gan­čio or­ga­no ša­li­na­mi tok­si­nai, iš kū­no iš­ei­na me­tų me­tais kaup­ti stre­sai, ne­ga­ty­vios emo­ci­jos, at­ku­ria­mos su­tri­ku­sios or­ga­nų funk­ci­jos, kū­nas jau­nė­ja.

To­kia te­ra­pi­ja ge­ba žmo­gų pri­kel­ti tar­si nau­jam gy­ve­ni­mui.

Mar­mų ma­sa­žo tech­ni­kos R. Sur­do­kas mo­kė­si ne ko­kio­je Ry­tų ša­ly­je, o Vo­kie­ti­jo­je. Ta­čiau lan­kė­si ir In­di­jo­je esan­čia­me Gy­ve­ni­mo me­no cen­tre ir net su­lau­kė pa­siū­ly­mų ten lik­ti dirb­ti. Vis dėl­to nu­ta­rė grįž­ti į Lie­tu­vą.

Ry­tie­tiš­ki ma­sa­žai, ku­riuos, pa­sak pa­šne­ko­vo, iš­ban­dė daug uk­mer­giš­kių, ga­na bran­gi pa­slau­ga – kai­nuo­ja 100 li­tų. Bū­ti­ni bent sep­ty­ni jų se­an­sai. Ta­čiau ma­sa­žuo­to­jas ti­ki­na, kad nu­si­vy­lu­sių­jų šių ma­sa­žų po­vei­kiu ir prie­kaiš­ta­vu­sių jam, kad pi­ni­gus iš­lei­do vė­jais, ne­su­ti­ko.

„Tie ma­sa­žai ne gy­do­mie­ji, o at­pa­lai­duo­jan­tys. Jie pa­kei­čia žmo­gų dva­siš­kai ir net fi­ziš­kai. Net vei­das pa­si­kei­čia. Kai mar­mos pa­ju­di­na­mos ma­sa­žuo­jant, žmo­gaus iš­gy­ve­ni­mai tam­pa la­bai stip­rūs ir kiek­vie­nam skir­tin­gi. Juk ma­sa­žas pa­bu­di­na tai, kas la­bai gi­liai mie­go­jo. Žmo­gų už­plūs­ta vaiz­di­niai, vie­ni pra­virks­ta, su­pra­tę, kad nie­ko gy­ve­ni­me nė­ra my­lė­ję, ki­ti juo­kia­si, tre­čius ap­ima be­ga­li­nis no­ras veik­ti“, – ti­ki­na pa­šne­ko­vas.

Ki­ta sri­tis, ku­ria do­mi­si R. Sur­do­kas, – jo­ga. Uk­mer­gės „Ši­lo“ pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je ke­lis kar­tus per sa­vai­tę jis ve­da jo­gos pa­mo­kas.

Vy­ras pri­pa­žįs­ta: daug žmo­nių ry­tie­tiš­ko­mis kū­no tre­ni­ruo­tė­mis ir  ma­sa­žais su­si­do­mi, kai pa­tys ar jų ar­ti­mie­ji pa­ti­ria svei­ka­tos ne­ga­la­vi­mus. Ta­čiau gal ge­ro­kai dau­giau ki­to­kių klien­tų – ieš­kan­čių­jų emo­ci­nės svei­ka­tos.

R. Sur­do­kas pa­gal spe­cia­ly­bę – miš­ki­nin­kas. Šia veik­la ku­rį lai­ką ver­tė­si, ta­čiau nu­ta­rė, kad ne­ten­ki­na. Tuo­met lig tol tik po­mė­giu bu­vę ma­sa­žai ir jo­ga ta­po jo pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­niu. Ša­lia Vil­niaus gy­ve­nan­tis vy­ras šiuo me­tu dau­giau­siai dir­ba Uk­mer­gė­je ir Šir­vin­to­se.

Reklama: masažo kursai pradedantiems