Naminės dešros, kvepiančios namais

Ku­li­na­ri­nis pa­vel­das šian­dien ant ma­dos ban­gos. Mo­te­rys ir vy­rai vėl at­ran­da duo­nos ke­pi­mo, na­mi­nių ska­nės­tų ar mė­sos pa­tie­ka­lų ga­mi­ni­mo pa­slap­tis.

 

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

 

01-25-3_straipsnio_nuotr

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr.

Pa­ši­lė­je gy­ve­nan­ti Ra­mu­tė Sta­nio­nie­nė iš už­marš­ties ke­lia mė­sos rū­ky­mo ama­tą. Tvir­ti­na sau ir sa­vo ar­ti­mie­siems deš­ras rū­kan­ti be jo­kių kon­ser­van­tų. Net be ta­ry­bi­niais lai­kais po­pu­lia­rios sa­liet­ros. Drus­ka, čes­na­kai ir pi­pi­rai – vis­kas, ką mo­te­ris de­da į mal­tą mė­są. Kiau­lie­ną Ra­mu­tė pa­sa­ko­jo ma­lan­ti tik ran­ki­ne mės­ma­le, jo­kių elek­tri­nių ma­ši­nų ne­pri­pa­žįs­tan­ti.

„Ga­mi­nu be jo­kio re­cep­to – tik pa­gal sko­nį“, – sa­ko pa­ši­liš­kė. Deš­rų rū­ky­mo pa­slap­čių ji mo­kė­si iš sa­vo tė­vų ir se­ne­lių nuo pat vai­kys­tės. Gal to­dėl jai šis dar­bas at­ro­do la­bai pa­pras­tas ir aiš­kus?

Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, jog pa­ruoš­tą mal­tą mė­są daž­niau­siai kem­ša į pirk­ti­nes žar­nas – tai vie­nin­te­lis ne sa­vo ran­ko­mis pa­ruoš­tas pro­duk­tas.

Pa­klau­sus, kur ska­nios rū­ky­tos deš­ros pa­slap­tis, mo­te­ris ne­dve­jo­ja – tik jos rū­ky­me. Tin­ka tik la­puo­čių me­die­na, iš­sky­rus ber­žą. Šis me­dis rū­ky­tus ga­mi­nius nu­juo­di­na.

Jei ti­kin­tis grei­to re­zul­ta­to kar­što rū­ky­mo mė­sa bū­na ga­ta­va per pus­die­nį, prie šal­tai rū­ko­mų ga­mi­nių rei­kia tūp­čio­ti apie sa­vai­tę. Maž­daug tiek deš­ras rū­ko pa­ši­liš­kė Ra­mu­tė.

O kur svei­ko ga­mi­nio pa­slap­tis? Deš­ros tu­ri­ny­je. Sa­ko, kad nu­vy­ku­si į did­mies­čio tur­gus ar mu­ges vi­sa­da ra­gau­ja ten par­duo­da­mų rū­ky­tų deš­rų. Sko­nis kar­tais bū­na ne­blo­gas, bet po to­kių vai­šių va­žiuo­jant na­mo pil­vą pra­de­da pūs­ti, rai­žy­ti. Mo­te­ris įsi­ti­ki­nu­si – nuo ga­mi­niuo­se pri­far­ši­ruo­tos che­mi­jos.

Ra­mu­tė pa­sa­ko­jo, kad rū­kyk­la yra jos na­mų rū­sy­je, tad kva­pai ne­re­tai per­si­smel­kia net į kam­ba­rius, ta­čiau tas kva­pas šei­mai ma­lo­nus. Jis kve­pia ne tik na­mi­ne rū­ky­ta mė­sa, bet ir šir­džiai ma­lo­niu dar­bu.

Dalintis
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *