Įsibėgėjus mokslo metams, susidėliojo aiškesnis vaizdas apie situaciją rajono mokyklose. Ne viskas čia klojasi pagal iš anksto sudarytą scenarijų. Labiausiai planus išderino paskutinę vasaros dieną Vyriausybės patvirtinta stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka, dėl kurios tenka keisti tvarkaraščius.
Ligita JUODVALKIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr.
Į Ukmergės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas šiemet susirinko 4519 mokinių – 267 mažiau nei prieš metus.
Nors mokinių mažėja, galima teigti, jog šis procesas vyksta lėčiau nei pastarąjį dešimtmetį, kuomet kasmet į mokyklas susirinkdavo beveik 400 moksleivių mažiau nei ankstesniais.
O pirmokėlių šiemet net padaugėjo. Į pirmas klases atėjo 335 vaikai. Tai – 16 daugiau nei praėjusiais mokslo metais.
Ikimokyklinukų mokyklose – 995. Šįmet jų padaugėjo net 69.
Toks reiškinys nebūdingas ankstesniems metams.
Bendras mokinių skaičius padidėjo vienintelėje Antano Smetonos gimnazijoje. Šiemet čia vienu klasės komplektu daugiau negu pernai.
Praeitais metais ta pati gimnazija sulaukė gerokai mažesnio „prieaugio“ – palyginti su ankstesniaisiais padaugėjo tik 5 gimnazistais.
Ukmergės rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Dalė Steponavičienė sako, kad vaikų mokyklose mažėja jau keliolika metų. Laimei, tokio katastrofiško tuštėjimo kaip prieš keletą metų šiemet nepajuto.
Dukstynos pagrindinėje mokykloje sumažėjo 52, Užupio pagrindinėje mokykloje – 79 mokiniais. Daugiausia moksleivių neteko „Šilo“ pagrindinė mokykla – 104.
409 dešimt klasių baigę jaunuoliai netapo vienuoliktokais. Savivaldybės specialistai išsiaiškino, kuriomis kryptimis nutekėjo šis jaunimo srautas.
Pasak D. Steponavičienės, 90 mokinių papildė Ukmergės technologijų ir verslo mokinių gretas. 272 mokymąsi tęsia gimnazijose. Kiti išvyko į užsienį, kitus rajonus, dirba arba „antramečiauja“. 6 buvę dešimtokai vis dar „atostogauja“ – savivaldybės specialistų žiniomis, niekur nedirba ir nesimoko.
Mokytojai – į darbo biržą
Mokinių mažėjimas – tiesioginė pedagogų etatų mažinimo priežastis.
Didžiausias leistinas pedagogo darbo krūvis – 36 savaitinės valandos. Tokį krūvį turi tik keli rajono pedagogai. Yra ir tokių, kurie pagrindinėje darbovietėje dirba tik 3,5 valandos. Mažiausio leistino darbo krūvio mokytojams nėra nustatyta. Daugiausia pedagogų, turinčių 20–24 valandų savaitinį darbo krūvį.
„Rajone nėra nė vieno mokytojo, kurio darbo krūvis viršytų 36 valandas per savaitę“, – sako vedėja.
Pagal ministerijos nurodymus dirbti tokiu krūviu leidimą gali duoti tik savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas. Mažesnį nei 36 savaitinės valandos darbo krūvį gali skirti mokyklos vadovas.
Nemažai rajono pedagogų „pamokaujasi“ keliose mokyklose. Jų darbo dienos grafikas suplanuojamas taip, kad mokytojas spėtų iš vienos įstaigos nuvykti į kitą. D. Steponavičienė sutinka, kad dėl to nukenčia ugdymo kokybė, tačiau kitos išeities nemato.
Realybė nėra džiugi – mažėjant mokinių, mokytojų gretos taip pat kasmet mažėja, uždaromos ar jungiamos mokyklos, iš darbo atleidžiami pedagogai. Darbo biržoje užsiregistravęs 41 pedagogas: 6 lopšelio-darželio auklėtojos, 6 socialiniai pedagogai ir 27 mokytojai.
Jei pernai mokyklose dirbo 757 pedagogai, tai šįmet jų teliko 720.
Nemalonūs siurprizai
Prasidėjus mokslo metams „išlindo“ ir kitokių nenumatytų dalykų. Vidurinio ugdymo programą įgyvendinančių mokyklų darbą „išderino“ naujų mokslo metų išvakarėse Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas „Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusių eilės sudarymo 2014 m. tvarkos aprašas“.
Ši tvarka sukėlė tam tikro chaoso. „Mokyklos jau buvo pasiruošusios pradėti naujus mokslo metus, sudariusios pamokų tvarkaraščius, mokytojų darbo grafikus. Vieniems mažiau, kitiems daugiau, bet tenka perdarinėti iš naujo“, – sako D. Steponavičienė.
Mat dabartiniai vienuoliktokai jau praeitų mokslo metų pabaigoje pasirinko dalykus, kuriuos ketina mokytis vienuoliktoje klasėje, jų mokymosi lygį. Naujosios priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygos privertė skubos tvarka keisti pasirinkimus, o pedagogus užgriuvo nenumatytas ir sudarytus planus sugriovęs darbas – keisti tvarkaraščius. Perdarius juos, gali keistis ir mokytojų darbo krūvis.
Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus patvirtintos „Rekomendacijos dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams“ – dar viena šiųmetė naujovė mokyklose. Šias rekomendacijas prisitaikiusios mokyklos turės pasikeisti vidaus darbo tvarkos, mokinių elgesio taisykles.