Ne paslaptis, kad melioracija šalyje išgyvena ne pačius geriausius laikus – jau gerą dešimtmetį šiai sričiai valstybė skiria bene mažiausiai dėmesio ir biudžeto lėšų. Savo viltis UAB „Ukmergės melioracija“ vadovai sieja su Europos Sąjungos finansuojamais projektais.
Ligita JUODVALKIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. UAB „Ukmergės melioracija“ direktorius Jonas Levulis (dešinėje) ir valdybos pirmininkas Jonas Stakauskas.
Jau 56 metus gyvuojanti Šventupės gyvenvietėje įsikūrusi UAB „Ukmergės melioracija“ ne kartą keitė savo pavadinimą bei juridinį statusą. Sunkiausiais verslui ekonominės krizės laikais jos vadovams teko gerokai galvas pasukti kuo įvairiausių darbų prasimanant, kad įmonė išliktų. Tačiau pagrindinė darbo kryptis visuomet išliko melioracijos darbai.
Vadovas džiaugiasi kolektyvu
Įmonės direktorius Jonas Levulis pasakoja, kad net sudėtingiausiu laikotarpiu, kai svarbiausia užduotis būdavo sukrapštyti bent 120 tūkstančių litų darbuotojų atlyginimams ir mokesčiams ar paeiliui visiems eiti nemokamų atostogų, kolektyvas neišsilakstė. Šiuo metu įmonėje – 75 darbuotojai.
Anot vadovo – įmonės branduolys patikrintas ir tvirtas. Nemaža dalis darbuotojų čia išdirbę po 10 ar 20 metų. Sunkmečiu emigracijos banga kolektyvo neišardė – tik vienas kitas svetur laimės ieškoti išvyko.
Tačiau J. Levulis neslepia, kad tenka prisitaikyti prie darbo sezoniškumo: „Kadangi darbų intensyvumas pulsuojantis, tai tenka pavasarį ir vasarą priimti sezoninių darbininkų. Žiemą, kai pas mus darbo nėra, žmonės keliems mėnesiams į užsienį padirbėti išvažiuoja.“
Jis sako, kad pastaraisiais metais didelių projektų nevykdo. Dažniausiai tenka tenkintis subrangovo duona.
J. Levulis neslepia, kad neretai konkursuose dalyvauja pateikdami tokias savo sąlygas, kad tik darbuotojams atlyginimą sugebėtų sumokėti.
„Manau, kad žmonės įvertino mūsų pastangas laiku mokėti atlyginimą, o sudėtingiausiu metu kiek įmanoma nemokamų atostogų laikotarpį mažinti. Jei mėnesį nemokamų eidavo, tai už pusę mėnesio, nors ir nedirbdavo, kiek galėjom, mokėjom“, – prisimena netolimus vargus pašnekovas. Panašu, kad vadovų pastangos padėjo išlaikyti stabilų kolektyvą.
Įmonė dalyvauja respublikiniuose bei savivaldybėje rengiamuose konkursuose. Ukmergės rajone kaip rangovai ar subrangovai tiesia kelius miškininkams, kloja dujotiekio bei ryšių tinklus. Deltuvos miestelyje pagal europinį projektą atliekant vandentiekio rekonstrukciją, talkino seniūnijai. Nenumoja ranka ir į privačių asmenų, ūkininkų, kaimo bendruomenių užsakymus.
Šiuo metu tvarko aplinką Šventupėje, kur savivaldybė vykdo Šventosios upės trasos Ukmergės rajone pritaikymo turizmui projektą.
Melioracija – žemės ūkio ramstis
Pasak UAB „Ukmergės melioracija“ valdybos pirmininko Jono Stakausko, melioracijos įrenginių būklės šalyje gera vadinti negali. Kaip tik atvirkščiai – bene dvidešimt metų naujos melioracijos įrenginių statybų respublikoje buvo vykdoma labai nedaug, o mūsų rajone net iš viso nevyko. Yra drenažo vamzdžių, klotų prieš keturiasdešimt ar net daugiau metų.
„Vandens rinktuvai žemei beveik taip pat svarbūs, kaip ir kraujagyslės žmogui. O per tiek laiko dauguma jų užsikimšo, krūmokšnių ir medžių šaknimis užžėlė“, – dabartinę žemės „kraujotakos“ būklę aiškina J. Stakauskas.
Tokia vandens rinktuvų būklė būdinga dirvonuojantiems žemės sklypams, o jų šalyje visą dvidešimtmetį tikrai nestigo.
J. Stakauskas melioracijos perspektyvą sieja su europiniais projektais bei lėšomis, gaunamomis remiant melioratorių asociacijas.
Melioracijos statinių naudotojų asociacijos turi būti sudarytos ne mažiau kaip iš trijų narių. Jais gali tapti ne tik ūkininkai, bet ir žemės ūkio bendrovės, kaimo bendruomenės.
Asociacijai skiriama parama sausinimo sistemoms ir jų hidrotechniniams statiniams rekonstruoti, rūgščioms dirvoms kalkinti sausinamos teritorijos ariamoje žemėje, dirbtinių vandens telkinių hidrotechniniams statiniams ir polderiams rekonstruoti.
J. Stakauskas sako, kad šis „judėjimas“ Lietuvoje prasidėjo labai neseniai – prieš trejus ar ketverius metus. Ukmergės rajone dar vėliau – tik prieš porą metų. Pernai įsikūrė viena asociacija, šiemet – penkios.
Šis procesas pagreitį įgauna vangiai dėl materialinių priežasčių. Mat prie europiniais pinigais finansuojamo projekto 10 procentų lėšų turi prisidėti patys asociacijos nariai.
Ukmergės rajone, pasak pašnekovo, stiprių ūkininkų, galinčių prisidėti prie, pavyzdžiui, milijono vertės melioracijos įrenginių rekonstrukcijos projekto, nėra daug.
Stipriausi ūkininkai ir turtingiausi ūkiai – didesnio intensyvumo ir aukštesnį žemės ūkio naudmenų ekonominį balą turinčiuose rajonuose: Pasvalio, Panevėžio, Kėdainių, Kauno.
„Ir gali į žemę įdėti tiek pat, kiek ir aukšto intensyvumo žemėse, bet, jei tinkamai neparuošta, nenumelioruota, derlių duos tokį pat – žemės intensyvumo nepakeisi“, – aiškina pašnekovas.
Tačiau J. Stakauskas įsitikinęs, kad novatoriai, pirmieji susijungę į melioracijos statinių naudotojų asociacijas, – laimėtojai.
„Pirmoje eilėje ūkininkui visuomet – technika, trąšos, sėkla. Dauguma galvoja: palauks tie žemės gerinimo darbai. O žemė užmirksta – pasėja ir nupjauti negali. Technika į šlapią dirvą neįeina. Tačiau tie, kurie pradėjo, pamatė, kokia nauda – derlius visai kitoks“, – svarsto valdybos pirmininkas.