Mei­lei ke­lius už­tvė­rė vals­ty­bių sie­nos

 

Prieš Die­vą my­lė­ti „iki gra­bo len­tos“ pri­sie­kę uk­mer­giš­kė Ta­me­la Ja­no­vič ir Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­tis Rus­lan Fa­le­vič jau ket­ve­rius me­tus yra at­skir­ti. Jų vai­ke­lis ne­ga­li aug­ti su tė­vu.

Jo­li­ta ŽURAUSKIENĖ

Prieš po­rą me­tų „Uk­mer­gės ži­nio­se“ ra­šė­me apie šių dvie­jų jau­nų žmo­nių is­to­ri­ją. San­tuo­ką Vi­diš­kių Švč. Tre­jy­bės baž­ny­čio­je jie įre­gist­ra­vo 2005 me­tais spa­lio 22 die­ną. Pra­ėjus pus­me­čiui šei­ma, at­ėju­si į Uk­mer­gės ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­rių už­skai­ty­ti san­tuo­kos, bu­vo šo­ki­ruo­ta – jau­ni­kį iš sa­lės iš­si­ve­dė po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai.

 

 

Spar­ta­ku rū­pi­na­si ma­ma ir mo­čiu­tė.
Au­to­rės nuotr.







Kū­di­kio be­si­lau­kian­ti pir­mą ne­įga­lu­mo gru­pę tu­rin­ti mo­te­ris grą­žė ran­kas, ne­ži­no­da­ma, ką da­ry­ti. Teis­mo spren­di­mu, dėl ne­le­ga­laus pa­te­ki­mo į Lie­tu­vą jau­ni­kiui bu­vo už­draus­ta čia at­vyk­ti ket­ve­rius me­tus. Bet pa­si­il­gęs šei­mos jis ir vėl ne­le­ga­liai at­vy­ko į Lie­tu­vą. Šį ru­de­nį Rus­la­ną, vie­šin­tį Uk­mer­gė­je, tie­siog gat­vė­je su­lai­kė po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai.

Pla­nai žlu­go

Rus­la­no ir Ta­me­los mei­lė įsi­plies­kė prieš pen­ke­rius me­tus. Tuo­met Bal­ta­ru­si­jo­je gy­ve­nan­tis dvi­de­šimt sep­ty­ne­rių me­tų Rus­lan Fa­le­vič su ro­mų tau­ty­bės mer­gi­na su­si­pa­ži­no Uk­mer­gė­je sve­čiuo­da­ma­sis pas gi­mi­nai­čius. Įsi­my­lė­jęs gra­žią ro­mų tau­ty­bės mer­gi­ną, Rus­la­nas lan­kė­si jos na­muo­se, ben­dra­vo su šei­ma. Drau­ge jie pra­lei­do ne vie­ną mė­ne­sį. Ta­me­los tė­vams jau­nuo­lis pa­ti­ko: jis bu­vo man­da­gus, pa­slau­gus, darbš­tus. Tė­vai su­ti­ko, kad Rus­la­nas tap­tų jų žen­tu.

At­šven­tę ves­tu­ves jau­nie­ji kū­rė at­ei­ties pla­nus. Šei­mai at­vy­kus į ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­rių rei­kė­jo pa­teik­ti do­ku­men­tus, pa­tvir­ti­nan­čius, jog san­tuo­kai su­da­ry­ti nė­ra kliū­čių. Mig­ra­ci­jos tar­ny­bos dar­buo­to­jai, pa­tik­ri­nę už­sie­nie­čių re­gist­ro duo­me­nų cen­tri­nė­je ba­zė­je Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­čio duo­me­nis, nu­sta­tė, kad jis Lie­tu­vo­je gy­ve­na ne­tei­sė­tai, to­dėl bu­vo su­lai­ky­tas tie­siog ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je.

San­tuo­ka ne­le­ga­li

Pa­sak Uk­mer­gės ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riaus ve­dė­jos Re­gi­nos Jac­kū­nie­nės, nors san­tuo­ka yra lai­ko­ma su­da­ry­ta nuo įre­gist­ra­vi­mo baž­ny­čio­je, ta­čiau San­tuo­kos ir šei­mos ko­dek­se nu­sta­ty­ta, kad pri­pa­žįs­ta­ma tik to­kia san­tuo­ka, ku­ri įre­gist­ruo­ta vals­ty­bi­nė­se ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos įstai­go­se.

Re­li­gi­nės san­tuo­kos apei­gos, kaip ir ki­tos apei­gos, ne­tu­ri tei­si­nės reikš­mės. Tai­gi jau­na mo­te­ris ne­ga­li pa­si­rink­ti sa­vo su­tuok­ti­nio pa­var­dės bei įro­dy­ti baž­ny­ti­nės san­tuo­kos lai­mi­ni­mu gi­mu­sio vai­ko tė­vys­tės fak­to. Įsta­ty­mai trak­tuo­ja, kad baž­ny­čio­je su­si­tuo­ku­siems ir ci­vi­li­ne tvar­ka ne­įre­gist­ra­vu­siems san­tuo­kos as­me­nims gi­mu­sio vai­ko tė­vys­tė nė­ra pri­pa­žįs­ta­ma, ka­dan­gi tei­siš­kai vai­ko mo­ti­na lai­ko­ma ne­su­si­tuo­ku­sia. No­rint vis­ką įtei­sin­ti, rei­kia at­lik­ti ai­bę vi­so­kiau­sių for­ma­lu­mų. Jau­na ma­ma, bai­gu­si Uk­mer­gės spe­cia­li­ą­ją in­ter­na­ti­nę mo­kyk­lą, tu­rin­ti pir­mą­ją ne­įga­lu­mo gru­pę, pa­ti ne­su­ge­ba įveik­ti jos pe­čius už­griu­vu­sių pro­ble­mų.

Vy­ras no­ri gy­ven­ti su šei­ma

R. Fa­le­vič šiuo me­tu yra Pa­bra­dė­je, Už­sie­nie­čių re­gist­ra­vi­mo cen­tre. Pa­sak šio cen­tro ty­ri­mo sky­riaus vir­ši­nin­ko Alek­san­dro Kis­lo­vo, Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­tis į Lie­tu­vą bu­vo at­vy­kęs be as­mens do­ku­men­to. Jo pas­ta­ruo­ju me­tu vi­sai ne­tu­rė­jo.

„Bal­ta­ru­si­jos am­ba­sa­da jau nu­sta­tė šio as­mens ta­pa­ty­bę ir iš­duos lai­ki­ną do­ku­men­tą, su ku­riuo R. Fa­le­vič ga­lės grįž­ti į sa­vo ša­lį“, – sa­kė Už­sie­nie­čių re­gist­ra­vi­mo cen­tro sky­riaus vir­ši­nin­kas.

Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­tis, var­gin­gai gy­ve­nan­tis sa­vo ša­ly­je, tei­gia ne­tu­rin­tis lė­šų įsi­gy­ti do­ku­men­tų bei su­tvar­ky­ti vi­sas jo pe­čius už­griu­vu­sias tei­si­nes pro­ce­dū­ras. Jo šir­dis links­ta prie Lie­tu­vo­je esan­čios šei­mos.

„Be­veik trejus me­tus ne­ma­čiau sa­vo sū­naus Spar­ta­ko, ku­riam lap­kri­tį su­eis treji me­tai. Pa­si­il­gau žmo­nos, to­dėl ir at­vy­kau į Lie­tu­vą. Nie­ko juk ne­už­mu­šiau, su šei­ma no­rė­jau su­si­tik­ti. Ar ga­li kas nors ma­ne su­pras­ti? Ko­dėl man ne­lei­džia­ma gy­ven­ti su sa­vo šei­ma?“ – kal­bė­jo R. Fa­le­vič.

Vy­ras pa­gei­dau­ja lik­ti Lie­tu­vo­je, rū­pin­tis sa­vo šei­ma. Dėl nuo­la­ti­nio gy­ve­ni­mo mū­sų ša­ly­je jis pa­tei­kė pra­šy­mą Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tui prie Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos ir ti­ki­si pa­lan­kaus spren­di­mo. Apie tai sva­jo­ja ir Lie­tu­vo­je esan­ti šei­ma. Pra­šy­mus dėl nuo­la­ti­nio gy­ve­ni­mo su­tei­ki­mo Lie­tu­vo­je sa­vo vy­rui ir žen­tui pa­tei­kė ir Ja­no­vi­čių šei­ma.

Dėl keb­lu­mų įre­gist­ruo­jant san­tuo­ką ir vai­ko tė­vą uk­mer­giš­kių šei­ma raš­tu krei­pė­si ir į LR Sei­mo Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką. „Ne­jau­gi ga­li jė­ga at­plėš­ti nuo šei­mos vy­rą ir tė­vą, jei mes pa­gei­dau­ja­me gy­ven­ti drau­ge?“ – verk­da­ma kal­bė­jo jau­na ma­ma.

 

Dalintis
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *