Dėl blogos nuotaikos, apatijos ir mieguistumo šiuo metų laiku keikiame šaltį ir tamsą. Psichologai pastebi, jog žmonės linkę įsikalbėti depresiją. Tačiau medikai būtent su darganotais orais sieja mus užklupusias nerimo bei panikos atakas. Tuo tarpu patiems tenka gintis nuo baimę įvarančių pacientų, kurių elgesys nenuspėjamas pagal jokį sezoną.
Vaidotė GRIŠKEVIČIŪTĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Gavus skubų iškvietimą, nežinia, kas gali laukti.
Pasak Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiosios gydytojos Janinos Galiauskienės, pastaruoju metu padaugėjo žmonių skundų dėl paūmėjusių neurotinių, depresinių negalavimų. Anot jos, sirgti depresija rudenį, žiemą tapę kone madinga, nes būtent šiais metų laikais visuomenei būdingos panašios ligos. Skundžiamasi nepatogumais, atsiradusiais atšaukus vasaros laiką, – kai kurie teigia prie naujo ritmo turį pratintis mėnesį ir ilgiau.
Dažniau išklausyti bėdojančius gyventojus tenka ir šios įstaigos greitosios medicinos pagalbos skyriaus darbuotojams. Tačiau kartais jie priversti paaiškinti, jog neteikia neįprastų paslaugų, mat žmonės kreipiasi užsigeidę tiesiog pabendrauti. „Būna – paskambina ir sako: va – atėjo vakaras, o jiems liūdna, nėra su kuo pasikalbėti… Arba guodžiasi, kad skauda galvą, todėl neima miegas“, – pasakojo gydytoja.
Ji sako, kad yra keletas tokių pašnekovų, kurie nuolatos pasirengę išsikviesti medikus: „Tai jiems sukasi galva ar pykina, dar prašo atvažiuoti, nes nuolat bloga… O viena ponia beveik kas naktį skambina: jai vis su širdim blogai. Sako tik naktimis galinti laukti greitosios pagalbos, nes nenorinti, kad kaimynai pamatytų…“
Kviečia ir dėl isterijos
Nesulaukę medikų, žmonės skyriaus darbuotojus apiberia priekaištais. „Bet jei visi budintys postai reaguotų į lėtinių ligonių, tenorinčių pasikalbėti, pageidavimus, kas tuomet važiuotų, jei, neduok Dieve, avarija ar žmogus dūsta…“ – gyventojų supratimo viliasi pašnekovė. Anot jos, būna, kad per naktį skyriuje sulaukiama ir kokio šimto skambučių. Tuo tarpu atvejų, kai be skubios pagalbos išties neįmanoma išsiversti, – dešimt kartų mažiau…
Pagal reglamentą greitąją pagalbą privaloma siųsti į ūmius įvykius – jeigu kas nors pateko į avariją, patyrė traumą, ištiko insultas, infarktas, prasidėjo sveikatai pavojinga bitės įkandimo ar kitos priežasties sukelta alergija.
Kad išsiaiškintų, ar pagalba būtina, dispečerė privalo nuodugniai išsiklausinėti, kas nutiko, kokia žmogaus būklė. „Medikus kviečiantys artimieji, giminės dėl to labai pyksta. Ragina greičiau važiuoti, bet mums reikia viską kuo tiksliau nustatyti: kokių turi vaistų, ką gėrė, – pasakoja J. Galiauskienė. – Visam pasauly tiek klausinėja – kas yra, kokia problema. Juk būna – pasako, kad miršta, o iš tikrųjų tai epilepsijos priepuolis, tai kokia isterija.“
Medikų darbą kartais apsunkina ir tai, jog kviečiantieji greitąją pagalbą negali nurodyti vietos. Žinoti tikslų adresą, anot pašnekovės, ypač svarbu vykstant į kaimus, vienkiemius.
Ramina konfliktuojančius sutuoktinius
Neretai sulaukiama pranešimų apie lauke, gatvėse gulinčius žmones. Išvykos pas kai kuriuos „nukentėjusiuosius“ nebūtinai baigiasi medicininės pagalbos suteikimu. „Jeigu pas žmogų nėra jokių matomų sužalojimų ir jis pavardę, adresą pasako, tai dar ir namo jį parveža, ypač šaltu metu“, – apie „greitajai“ tenkančias kitokias funkcijas pasakoja gydytoja.
Tarp iškvietimų būna ir kuriozinių, tačiau darbuotojams jie visai nejuokingi. „Skambina išsigandę, kad kokiai močiutei bloga ar dar kas baisaus nutiko. O kai nuvažiuojam, tikina nekvietę, neįsileidžia, kartais dar ir juokiasi už durų“, – dėl tokių „pokštų“ apgailestauja Pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė.
Ji pasakoja ir apie atvejus, kai medikus vienas kitam kerštaudami kviečia susipykę sutuoktiniai. Atvirauja, jog kartais raminant šeimyninio konflikto dalyvius iš tiesų prireikia profesionalios pagalbos…
Ligonis „parūpino“ mėlynę
Senukų ir vienišiais pasijutusiųjų noras tik draugiškai pasikalbėti – mažmožis, palyginus su tikrais darbo trikdytojais. Greitosios medicinos pagalbos skyriuje įprasti išsidirbinėjančių vaikigalių, kuriuos darbuotojai vadina teroristais, skambučiai. „Tai vienas bjauriausių dalykų mūsų darbe: paskambinę koliojasi, užima telefoną ir sugadina nuotaiką“, – neslepia apmaudo moteris.
Dar neramiau dėl pavojų tam tikrose situacijose sukeliančių asmenų. Gydytoja prisimena vieno „lankytojo“ skyriuje vizitą: atėjęs vyras šūkavo ir grasino visus užmušti. Pasitaiko incidentų vietose, į kurias kviečiami medikai. Jie susiduria su agresyviais gyventojais, vaikančiais atvykėlius ne tik rankomis, bet ir kirviais.
J. Galiauskienė sako, jog kartais į pagalbą tenka kviestis policiją. O sykį vienas greitosios pagalbos automobiliu vežamas psichikos sutrikimų turintis ligonis „pasistengė“, kad felčerė ir vairuotojas turėtų po mėlynę paakyje…