Lina SUKACKIENĖ
Prasideda labai įdomus gyvenimo etapas. Vis nauji pretendentai praneša apie dalyvavimą Prezidento rinkimuose. Labai įvairios patirties, labai skirtingų pažiūrų, labai įdomiai matantys save rinkimų procese ir galvojantys apie palankius rezultatus.
Demokratija šiuo atveju – puikus dalykas. Konstitucija leidžia save išsikelti kandidatu ir aktyviai agituoti, įrodinėjant savo tiesas.
Tik kaip tas rinkėjas? Kaip jį įtikinti, kad atiduotų savo balsą už tave, o ne konkurentą.
Savivaldybėse dar ramu, nes rinkimai į savivaldybių tarybas toli. Gal kai kur vyksta nepatenkintų maištai, bet jie nėra respublikinio lygio. Kitaip sakant, „kaimiškoji Lietuva“ – rami.
Daugiau pasigilinus į vietos „politologų“ pamąstymus galima daryti išvadą, kad pokyčiams ji nelabai pasiruošusi. Dabar visi skaičiuoja litus ir eurus. Čia svarbiau, nes tai kiekvieno asmeniškai piniginę liečia. Pamatysim, kai prasidės didžioji rinkimų kampanija, oi, kiek mums bus išdalinta patarimų… Vieni bus tik už litą, kiti – atvirkščiai. Labai svarbi sritis – teisėsauga.
Visi atidžiai stebime įvykius valstybėje, skaitome profesionalų komentarus, matome ir akivaizdžius faktus. Ir kas iš to? Juk paprasta matematika kai kur niekaip nesusiskaičiuoja. Liaudiškai tariant, „nesueina galai“. Ir kas iš to? Oficiali versija dažnai būna lyg iš kosmoso.
Ir kuo toliau, tuo dažniau mes matome tokius vaizdus. O jeigu dar gyvenime lemta kaip nors pereiti šių institucijų koridorius, viltis tiesos keliui – visiškai užgesusi.
Kartais pasvarstau, kaip mūsų mieste aukščiausios valdžios koridoriais vaikšto niekur nedirbantys, nežinia iš kokių lėšų gyvenantys, bet visus mokantys dirbti asmenys. Titulų prisigalvoti šiais laikais gali kokių tik nori. Bet esmė? Juk visi mokame mokesčius. O čia – kiek metų absoliutus bedarbis, sustabdytais oficialiais įgaliojimais įsteigtoje nevyriausybinėje organizacijoje? Ir niekam nerūpi. Nei mokesčių inspekcijai, nei bendražygiams.
Gal tikrai reikia kažkaip lengvai „krestelti“ kiekvieną mūsų, kad pradėtume galvoti apie rytojų, kaip eiti į rinkimus, už ką atiduoti balsą…
Kaip išgirsti tiesą sakantį žmogų, kaip patikėti, kai atrodo, kad jau niekam nėra vilties.
Starto linija jau nubrėžta. Vienas po kito rikiuojasi kandidatai. Tokie drąsūs ir patenkinti savimi. Ar tik juos patenkins mūsų visų sprendimas?
