Lietuvio įvaizdis: kas esam Europai?

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

Lie­tu­va prieš aš­tuo­ne­rius me­tus ta­po de­mok­ra­ti­nių Eu­ro­pos vals­ty­bių šei­mos na­re. Ką reiš­kia­me Eu­ro­pos Są­jun­gai ir ką ji duo­da mums? Apie tai kal­bė­ta Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus gim­na­zi­jo­je vy­ku­sio­je dis­ku­si­jo­je.

Au­to­rės nuotr. Apie Eu­ro­pos Są­jun­gą pa­sa­ko­jo žur­na­lis­tas Au­ri­mas Pe­red­nis ir po­li­to­lo­gė Mo­ni­ka Kokš­tai­tė.

Su­si­ti­ki­mai šia te­ma ren­gia­mi įvai­riuo­se ša­lies mies­tuo­se. Į dis­ku­si­ją „Uk­mer­gė–Briu­se­lis: 8 me­tai Eu­ro­pos Są­jun­go­je“ pa­kvie­tė Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­sto­vy­bė Lie­tu­vo­je, Eu­ro­pos Par­la­men­to in­for­ma­ci­jos biu­ras bei ko­mu­ni­ka­ci­jos agen­tū­ra „Gra­vi­tas Part­ners“.

Ren­gi­nio sve­čiai – žur­na­lis­tas, lai­dų ve­dė­jas Au­ri­mas Pe­red­nis ir Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to ab­sol­ven­tė, dok­to­ran­tė Mo­ni­ka Kokš­tai­tė.

Su­si­ti­ki­mo da­ly­viams pa­sa­ko­ta apie Eu­ro­pos Są­jun­gą, jos vals­ty­bių eko­no­mi­ką, ben­dri­jos ins­ti­tu­ci­jų veik­lą. Dis­ku­tuo­ta, ar reikš­min­gų po­ky­čių su­lau­kė Lie­tu­va, vyk­dy­da­ma rei­ka­la­vi­mus, įgy­ven­din­da­ma eu­ro­pi­nė­mis lė­šo­mis fi­nan­suo­ja­mus pro­jek­tus. Svars­ty­ta, kuo mū­sų ša­lis nau­din­ga ben­dri­jai.

Są­jun­ga fi­nan­si­nę pa­ra­mą tei­kia Lie­tu­vai ir ki­toms ša­lims. Jai, anot sve­čių, svar­bu tu­rė­ti ne tik eko­no­miš­kai stip­rias, iš­si­vys­čiu­sias kai­my­nes, ku­rio­se bū­tų ga­li­ma in­ves­tuo­ti, steig­ti kom­pa­ni­jas. Pa­sak M. Kokš­tai­tės, Lie­tu­va, ku­riai ten­ka re­gio­no ly­de­rės vaid­muo, pri­si­de­da for­muo­jant ES po­li­ti­ką ki­to­se vals­ty­bė­se.

Klausimų svečiams turėjo diskusijos dalyviai.

Taip pat kal­bė­ta apie Lie­tu­vos lau­kian­tį iš­šū­kį – pir­mi­nin­ka­vi­mą ES Ta­ry­bai ant­rą­jį 2013-ųjų pus­me­tį. Sve­čiai pa­sa­ko­jo apie eko­no­mi­nes Grai­ki­jos, Is­pa­ni­jos ak­tu­a­li­jas, eu­ro zo­nos ša­lių pa­dė­tį, Vo­kie­ti­jos, ku­rios eko­no­mi­ka yra tre­čio­ji pa­gal dy­dį pa­sau­ly­je, įta­ką. Su moks­lei­viais dis­ku­ta­vo apie tai, ar rei­kia Lie­tu­vai eu­ro. Anot po­li­to­lo­gės M. Kokš­tai­tės, įve­dus šią va­liu­tą, bar­je­ro ne­lik­tų už­sie­nio in­ves­tuo­to­jams.

Ne­ma­žai klau­si­mų vieš­niai tu­rė­jo be­si­ren­gian­tie­ji stu­di­joms. Mo­ni­ka pa­sa­ko­jo apie sa­vo pa­tir­tį mo­kan­tis, dės­tant uni­ver­si­te­tuo­se bei dir­bant Ja­po­ni­jo­je, Ita­li­jo­je, Is­pa­ni­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Da­ni­jo­je, Is­lan­di­jo­je, Es­ti­jo­je, Veng­ri­jo­je, Len­ki­jo­je… Šiuo me­tu ji dir­ba ty­ri­mų cen­tre Ita­li­jo­je, rū­pi­na­si veik­la ana­li­zuo­jant ener­ge­ti­ką Da­ni­jo­je bei ren­giant pro­jek­tus Vo­kie­ti­jo­je. Sa­ve 25-erių me­tų vil­nie­tė va­di­na pa­sau­lio pi­lie­te, o Lie­tu­vo­je „gy­ve­na“ maž­daug sa­vai­tę per me­tus.

Mo­ni­kos ma­ny­mu, mū­sų ša­ly­je trūks­ta glo­ba­lių stu­di­jų, at­sklei­džian­čių dau­gia­kul­tū­rės vi­suo­me­nės nor­mas. Taip pat pa­sa­ko­jo, jog stu­di­jos už­sie­ny­je, ly­gi­nant su Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tais, la­biau orien­tuo­tos į prak­ti­ką.

Įvai­riuo­se pa­sau­lio kam­pe­liuo­se vie­šė­ju­si po­li­to­lo­gė at­sklei­dė ir skir­tin­gų tau­tų po­žiū­rį į lie­tu­vius.

Pa­vyz­džiui, ben­drau­jant su is­pa­nais, šie nuo­šir­džiai nu­ste­bo su­ži­no­ję, jog mū­sų ša­ly­je eg­zis­tuo­ja to­kie da­ly­kai kaip iš­si­la­vi­ni­mas ir už­sie­nio kal­bų mo­ky­ma­sis. Veng­rai, pa­sak pa­šne­ko­vės, net ne­ži­no, kur to­ji Lie­tu­va. „Is­lan­di­jo­je net­gi ka­vi­nė­se lie­tu­viš­kai ne­kal­bė­jom. Žmog­žu­dys, pa­de­gė­jas, plė­ši­kas – toks lie­tu­vio įvaiz­dis šio­je ša­ly­je“, – sa­kė ji…

O štai Lon­do­ne, kur mū­siš­kių itin gau­su, jie tu­ri ge­rą var­dą. Daug iš­si­la­vi­nu­sių lie­tu­vių, ver­ti­na­mų spe­cia­lis­tų, dir­ba tech­no­lo­gi­jų, ki­to­se sri­ty­se.