Ukmergės rajono savivaldybės administracija parengė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatus ir taisykles. Juos, apsvarsčiusi komitetuose, kitą savaitę tvirtins rajono taryba.
Ligita JUODVALKIENĖ
Dar žiemą rajono taryba patvirtino savivaldybės administracijos sprendimą nuo kitų metų įvesti rajone visuotinę rinkliavą už atliekų tvarkymą.
Ukmergės rajono savivaldybės administracija parengė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatus ir taisykles. Juos, apsvarsčiusi komitetuose, kitą savaitę tvirtins rajono taryba.
Ligita JUODVALKIENĖ
Ukmergėje yra kiemų, kurių savininkus galime vadinti tikrais šiukšlių karaliais.
Gedimino Nemunaičio nuotr.
Tokia rinkliava – tai privalomi mokesčiai, kuriuos visi Ukmergės rajono gyventojai turės sumokėti už atliekų surinkimą, transportavimą, tvarkymą, atliekų sistemos administravimą. Surinkti pinigai turėtų būti naudojami ir užterštų teritorijų valymui.
Patvirtinus visuotinę rinkliavą, iškilo būtinybė parengti nuostatus bei taisykles, pagal kuriuos būtų nustatomas jos dydis. Savivaldybės administracija siūlo jį nustatyti atsižvelgiant į vienos tonos atliekų surinkimo ir šalinimo kainą, mokamą operatoriui.
Kaip bus apmokestinami ukmergiškiai – nuo kiekvienos „galvos“, „durų rankenos“, pagal gyvenamąjį plotą ar įmokos dydis bus nustatomas kitais būdais, nuspręs taryba.
Tarybai savivaldybės Mokesčių skyriaus teikiamame nuostatų projekte numatytas mišrus – pagal gyventojų skaičių ir valdomą plotą – rinkliavos apskaičiavimo būdas.
Metinę rinkliava siūloma apskaičiuoti pagal formulę. Ji sudaryta iš realių skaičių, tokių kaip „bendras gyvenamasis plotas“ bei „gyventojų skaičius“. Ir ne tokių aiškių skaičiais išreikštų sąvokų. Pavyzdžiui, „normatyvinis gyvenamasis plotas“ arba „papildoma vidutinė atliekų sukaupimo norma vienam gyventojui, viename kvadratiniame metre viršnormatyvinio ploto, tonomis per metus“. Ukmergės rajono savivaldybės Mokesčių skyriaus vedėjas Aleksandras Gražys sako, kad kitose savivaldybėse taikomi ir kiti būdai: pagal plotą arba pagal gyventojų skaičių. Jis mano, kad mišrus būdas turėtų sumažinti gyventojų nepasitenkinimą, nes mokestis priklauso ir nuo gyventojų skaičiaus, ir nuo turimo ploto. Būdas pagal gyventojų skaičių pripažįstamas pačiu socialiai neteisingiausiu. Skaičiuojant pagal jį, keturių asmenų šeimai reiktų mokėti keturis kartus daugiau nei vienam asmeniui. „Esame dalyvavę tarptautiniame seminare, kuriame pagal specialius apskaičiavimus buvo pateiktos išvados, kad didėjant gyventojų skaičiui bute, sukaupiamų atliekų kiekis nedidėja proporcingai gyventojų skaičiui. Tai yra keturių asmenų šeima nesukaupia keturis kartus daugiau atliekų nei bute gyvenantis vienas asmuo“, – savivaldybės pasirinkimą motyvavo A. Gražys. Jis mano, kad mokesčio nustatymo tik pagal gyvenamąjį plotą būdas mūsų šalyje kol kas apskritai netikslingas. Mat Vakarų Europos šalyse, kuriose dideliuose būstuose paprastai gyvena gausios šeimos, toks skaičiavimo būdas pasiteisina.
„Ten, išsilaksčius užaugusiems vaikams, tėvai dažniausiai įsigyja mažesnį būstą“, – sako vedėjas. Būdą pagal plotą pripažįsta teisingu Aplinkos ministerija, tačiau Lietuvoje neįprasta dažnai keisti butus. Mūsuose dažniausiai būna taip, kad dideliame būste lieka vienas ar du gyventojai. Jiems nepelnytai tektų mokėti didelę rinkliavą. Arba savivaldybė turėtų suteikti lengvatas daugeliui dideliuose butuose ar namuose gyvenančių vienišių. Kai kuriose savivaldybėse rinkliava už atliekų surinkimą ir tolesnį jų apdirbimą renkama nuo „durų rankenos“. Tai reiškia, kad kiekvienai šeimai, nepriklausomai nuo asmenų skaičiaus ir kokio dydžio būste gyvena, „prikabinamas“ fiksuotas mokestis. A. Gražio nuomone, nė vienas minėtų būdų nėra visiškai be priekaištų, bet socialiai teisingausiu laiko mišrųjį.