Žemę sukausčius šalčiams iš miškų ir tolimesnių vietovių arčiau žmonių būstų suskrenda sparnuočiai. Lesinti ar ne paukščius žiemą? Šis klausimas kyla ne vienam.
Ligita JUODVALKIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr.
Net specialistai mano, kad vienareikšmiškai atsakyti į šį, atrodytų, paprastą klausimą nėra lengva.
Vieni įrodinėja, kad iš dalies yra teisūs ir teigiantieji, kad kai kurių paukščių lesinimas slopina jų migracijos instinktus. Paukščiai, gaunantys pakankamai maisto iš rudens, neskuba kelti sparnų. Tai gali pražudyti – ypač pavojinga nespėjusiesiems pasitraukti iš šąlančių vandens telkinių.
Tačiau aplinkosaugininkai neneigia, kad teisūs ir tie, kurie Lietuvoje žiemoti pasilikusiems paukščiams iškęsti žiemos išbandymus padeda lesindami.
Vilniaus rajono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros vedėjas Jonas Čivas sako, kad pirma ir svarbiausioji gamtos mylėtojo taisyklė – jei nesi tikras, jog kiekvieną dieną palesinsi, geriau nė nepradėk.
Antraip pradėtoji globa paukščiams gali tapti pragaištimi. Mat pripratę rasti lesalo kurioje nors vietoje, paukščiai neretai neieško jo kitur, o kantriai laukia, išsenka ir žūsta.
Dar ne vėlu pasirūpinti ir tinkamu inventoriumi. Lesyklėlė nebūtinai turi būti medinė. Ją galima gaminti iš plastmasinio vamzdžio ar butelio. Ornitologai tikina, kad tokios patraukliausios smulkesnėms uoksinių paukščių rūšims.
Netgi prieš išmetant tuščią kartoninę pieno pakuotę, ją dar galima panaudoti kaip lesyklėlę. Svarbu žiemai pasibaigus nepamiršti jų kabančių kur ant krūmo ir neteršti gamtos.
Kaime gyvenantiesiems ornitologai pataria įsirengti lesinimo aikštelę.
Ji turėtų būti atviroje, bet nedaug nuo krūmų ar medžių nutolusioje vietoje. Nuvalytoje bent 4 kvadratinių metrų aikštelėje pilamos pabiros, surinktos žolių sėklos, saulėgrąžos. Tokioje aikštelėje būtinai lankysis zylės, bukučiai, geniai, kėkštai, kurapkos.
Specialistai pataria, kad paukščių lesalas turi būti kuo natūralesnis, be prieskonių, druskos. Daugelis mielai lesa nesūdytus riebalus, skaldytus grūdus, kruopas. O pakabintas saulėgrąžos graižas tampa savotiška lesykla.
Lietuvoje paukščius kol kas lesina ir globoja tik nedaugelis. Lesyklos kiemuose, soduose, palangėse turėtų tapti įprastu reiškiniu – taip jau seniai yra daugelyje Europos šalių.