Kelią link marių eršketai pradėjo Ukmergėje

Prie Uk­mer­gės til­to penk­ta­die­nį vy­ko ne­ei­li­nė ak­ci­ja – čia į Šven­tą­ją bu­vo pa­leis­ti pir­mie­ji Lie­tu­vo­je už­au­gin­ti ašt­riaš­ni­pių erš­ke­tų jau­nik­liai.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Žu­vis sa­vo gim­ta­ja­me mies­te į Šven­tą­ją lei­do ir Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bos di­rek­to­rius Vy­tau­tas Gru­šaus­kas, ir Žu­vi­vai­sos sky­riaus ve­dė­jas Val­das Ge­čys.

Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­ba prie Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos, vyk­dy­da­ma ašt­riaš­ni­pių erš­ke­tų po­pu­lia­ci­jos at­kū­ri­mo Lie­tu­vo­je pro­gra­mą, erš­ke­tus į Šven­tą­ją lei­džia ne­be pir­mą kar­tą. Ta­čiau lig šiol šių žu­vų jau­nik­liai bu­vo at­ve­ža­mi iš Len­ki­jos.

Šį­syk jie iš ik­rų iki maž­daug 10 cen­ti­met­rų ūgio už­au­gin­ti Aly­taus ra­jo­ne Sim­ne esan­čio­je žu­vi­vai­sos įmo­nė­je.

Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bos Žu­vi­vai­sos sky­riaus ve­dė­jas Val­das Ge­čys pa­sa­ko­jo, kad ašt­riaš­ni­pių erš­ke­tų ik­rai į Sim­ną at­ga­ben­ti net iš Ka­na­dos. Tai vie­nin­te­liai kraš­tai, ku­riuo­se lais­vė­je vei­sia­si šios žu­vys.

Ta­čiau ka­dais jos gy­ve­no ir mū­sų upė­se. Pa­sa­ko­ja­ma, kad tar­pu­ka­riu Lie­tu­vos žve­jai su­gau­da­vo ke­lias­de­šimt ki­log­ra­mų sve­rian­čių erš­ke­tų. Ypa­tin­gai ver­ti­na­ma ne tiek jų mė­sa, kiek di­džiu­lis de­li­ka­te­sas – juo­die­ji jų ik­rai.

Me­tams bė­gant dėl sta­to­mų už­tvan­kų, per­ne­lyg in­ten­sy­vios žve­jy­bos ir ki­tų veiks­nių erš­ke­tai mū­sų upė­se vi­sai iš­ny­ko. Tad šias se­ną­sias, en­de­mi­nes, va­di­na­mąsias di­no­zau­rų lai­kų žu­vis im­ta veis­ti spe­cia­li­zuo­tuo­se ūkiuo­se.

Į Šven­tą­ją penk­ta­die­nį bu­vo pa­leis­ta 1500 erš­ke­tų jau­nik­lių. Ko­kia jų kai­na, ne­įvar­di­ja­ma, ta­čiau už 300 ka­na­die­tiš­kų ik­rų su­mo­kė­ti 9 tūks­tan­čiai li­tų.

Spe­cia­lis­tai ti­ki­na, kad erš­ke­tai – jaut­rios, sun­kiai lais­vė­je pri­si­tai­kan­čios žu­vys. Lei­džiant jas į lais­vę rei­kia lai­ky­tis itin griež­tų tai­syk­lių – į at­ski­ras tal­pas su van­de­niu jau­nik­liai tal­pi­na­mi ne dau­giau kaip po 100. Pa­čios tal­pos gu­mi­ne val­te­le pluk­do­mos upe ir iš­pi­la­mos at­ski­rai, po vie­ną.

„Kai kam juo­kin­gai at­ro­do toks žai­di­mas, bet su­py­lus žu­vis bet kaip, maž­daug pu­sė jų ne­iš­gy­ven­tų“, – pa­sa­ko­jo V. Ge­čys.

Ma­no­ma, kad erš­ke­tų jau­nik­liai per po­rą sa­vai­čių ar mė­ne­sį tu­rė­tų pa­siek­ti Kur­šių ma­rias. Iki su­au­gu­sių­jų šių žu­vų pa­ti­nė­liai au­ga per 10, o pa­te­lės – net 15 me­tų.

Ta­čiau, kol į Šven­tą­ją pa­leis­ti erš­ke­tai už­augs, su­bręs ir grįš čia nerš­ti, jiems teks įveik­ti daug sun­ku­mų. Vie­na žu­vų ty­kan­ti grės­mė – žve­jai.

Žu­vi­vai­sos sky­riaus ve­dė­jas ape­liuo­ja į žve­jų są­ži­nę ir su­pra­ti­mą bei pra­šo, kad šie su­gau­tus erš­ke­tus pa­leis­tų. Len­ki­jo­je už tai žve­jai pre­mi­juo­ja­mi pri­zais, ta­čiau pas mus to­kiems da­ly­kams pro­gra­mo­je lė­šų ne­nu­ma­ty­ta.

Erš­ke­tai pra­ėju­sią sa­vai­tę bu­vo pa­leis­ti ne tik į Šven­tą­ją. Sa­vo pir­mą il­gą­ją ke­lio­nę link Bal­ti­jos jū­ros jie pra­dė­jo ir Ne­ry­je.

Į Lie­tu­vos upes per pas­ta­ruo­sius ke­lerius me­tus iš vi­so pa­leis­ta apie 5000 erš­ke­tų jau­nik­lių.