Lina SUKACKIENĖ
Privertė pamąstyti pliki skaičiai: Lietuvos teritorijos 97 procentai yra kaimo vietovės ir jose gyvena 33 procentai žmonių.
Nors pastaruoju metu milžiniški pinigų srautai iš ES ir Lietuvos valstybės pagal įvairias programas metami į kaimą, jis vis tiek nyksta.
Pavarčiusi dr. Gedimino Kuliešio ir Linos Pareigienės studiją „Lietuvos kaimo raidos tendencijos“, radau keletą atsakymų į man rūpimus klausimus.
Kokio amžiaus žmonių Lietuvoje šiuo metu gyvena daugiausia?
Amžiaus grupėje iki 19 metų – 704 tūkst. (21,4 proc.); nuo 20 iki 59 metų – 1882 tūkst. (57,1 proc.); nuo 60 metų – 706 tūkst. (21,5 proc.).
Palyginę šias gyventojų grupes, matome ne itin džiuginančias prognozes. Tuomet natūraliai kyla klausimas, kas analizuoja ir prognozuoja bendras vystymosi tendencijas valstybėje ir rajone.
Pasirodo, rimta Lietuvos kaimo raidos studija ir yra tik viena atlikta. Jos autoriai teigia, kad kaimo gyventojų skaičiaus procentas liks pastovus ir ateinančius penketą–aštuonetą metų.
Teigiamais faktais įvardijami pataisyti ar naujai nutiesti keliai bei tai, kad kaime žmonės naudojasi internetu, kaime kuriasi bendruomenės. Be to, manoma, kad ūkininkai, kaime dirbantys žmonės pajamomis nepasieks europiečių lygio, ir toliau liks apleistų žemių.
O kokios socialinio bloko naujienos? Atsakymai gana pesimistiniai. Socialinės infrastruktūros kaime vystyti neapsimoka, todėl manoma, kad ji bus koncentruojama į rajonų centrus. Tokiu keliu šiuo metu eina pažangios Lietuvos savivaldybės. Stiprina socialinių paslaugų tarnybas rajonų centruose, koncentruoja lėšas ir stengiasi išlaikyti kvalifikuotus specialistus.
Stebėdama socialinės erdvės problemų sprendimą rajone, matau priešingas tendencijas. Kaimo seniūnijose kuriami neperspektyvūs socialinių paslaugų centrai, jų veikla ir finansavimo šaltiniai nėra vieši.
Lietuvos kaimas – vėl kryžkelėje. Nesvarbu, kad jame yra daug miestiečių, antram gyvenimui prikeltų ir naujai pastatytų gražių sodybų, dirba nemažai stambių ūkininkų. Gražius žodžius ir problemas išreiškę skaičių kalba, suprantame aiškiai: progresas – tik per socialinę atsakomybę sau, šeimai, Tėvynei.
{jcomments off}