Sekmadienį pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos gimtajame krašte iškilmingai paminėtos 135-osios jo gimimo metinės. Šiemet taip pat sukako 90 metų, kai A. Smetona buvo išrinktas prezidentu.
Vaidotė GRIŠKEVIČIŪTĖ
Renginys prasidėjo šventomis Mišiomis Lėno Šv. Antano Paduviečio parapijos bažnyčioje. Prezidento gimtadienis Lėno gyventojams kasmet tampa didele švente: jų namus puošia tautinės vėliavos, žmonės su šeimomis renkasi pasimelsti į bažnyčią, aplanko A. Smetonos gimtinę Užulėnyje. Šiemet paminėti garbių sukakčių atvyko Seimo narių, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos bei kitų organizacijų atstovų.
Sekmadienį pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos gimtajame krašte iškilmingai paminėtos 135-osios jo gimimo metinės. Šiemet taip pat sukako 90 metų, kai A. Smetona buvo išrinktas prezidentu.
Vaidotė GRIŠKEVIČIŪTĖ
Iškilmingos Prezidento Antano Smetonos gimtadienio eisenos dalyviai iš Lėno keliavo į Užulėnį.
Prezidento atminimą dviračių žygiu paminėjo entuziastai.
Autorės nuotr.
Anot iškilmėse dalyvavusio istoriko Romo Batūros, Ukmergės kraštas turėtų didžiuotis, išauginęs ypatingą pirmuoju šalies prezidentu tapusią asmenybę, o ukmergiškiams, ypač jaunimui, reikia domėtis istorija ir A. Smetonos valdymo laikotarpiu. Pasak svečio, politinėje pirmojo prezidento biografijoje, kurioje jis dažniausiai vaizduojamas kaip diktatorius ir perversmų iniciatorius, yra ir daug netiesos. Kalbėdamas apie A. Smetonos veiklą, buvimą politikoje istorikas pasakojo, jog šis iškilus žmogus buvo pasišventęs Lietuvai, lietuvybei, už atsisakymą melstis rusiškai jį pašalino iš Mintaujos gimnazijos. Dėl savo požiūrio ir lietuvybę skatinančios veiklos buvo engiamas ne tik A. Smetona, bet ir jo artimieji. „Antanas Smetona – tautiškumo ir valstybingumo puoselėtojas, drauge su kitais 1918 metų vasarį pasirašęs Lietuvos Nepriklausomybės aktą, redagavęs ir leidęs ne vieną laikraštį“, – kalbėjo R. Batūra. Prezidento rūpesčiu Lėne buvo sutvarkyta bažnyčia, Užugiryje pastatyta mokykla, o A. Smetonos prezidentavimo laikotarpiu Užugirio dvare, kurį jam jubiliejaus proga padovanojo tautininkų komitetas, bei gretimose apylinkėse lankydavosi daug žymių to meto žmonių.
Daugelis pasmerkė prezidentą, šiam pasitraukus į JAV. A. Smetona mirė prieš 65 metus – sausio 9 dieną jis žuvo gaisro metu Klivlende. Istorijos puslapiuose užsimenama, kad šį gaisrą jis galėjęs sukelti tyčia…
Po šv. Mišių iš Lėno į Užulėnį nusidriekė iškilmių dalyvių eisena – ukmergiškiai bei svečiai aplankė A. Smetonos gimtosios sodybos, kurioje prezidentaudamas jis dažnai lankydavosi, vietą. Čia Ukmergės rajono meras Algirdas Kopūstas padėjo gėlių, į dangų buvo paleisti trijų spalvų – geltonos, žalios ir raudonos – dangaus žibintai. Vėliau visi rinkosi į Užugirio mokyklą-muziejų pasiklausyti mero A. Kopūsto, Ukmergės kraštotyros muziejaus mokslinio bendradarbio Raimondo Ramanausko, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Ukmergės skyriaus pirmininkės Janinos Galiauskienės, Turizmo ir verslo informacijos centro direktorės Vidos Meliūkštienės sveikinimų bei pranešimų. Renginyje taip pat dalyvavo Seimo nariai Gintaras Songaila ir Kazimieras Uoka. Prie iškilmių prisijungė ir Vilniaus bei Kauno kraštų skautai su savo vadovais – jie šiuo metu stovyklauja Užugirio dvaro teritorijoje. Sveikindami su Prezidento gimtadieniu susirinkusiesiems jie padovanojo skautišką šūkį ir kelias dainas. Mokykloje-muziejuje visi šventės dalyviai sugiedojo Tautišką giesmę, o vėliau buvo pakviesti į Prezidento dvaro kiemą, kuriame vaišinosi smetoniškais pietumis.
Turizmo ir verslo informacijos centras bei Jaunimo laisvalaikio centras šia proga organizavo dviračių žygį Ukmergė–Lėnas–Ukmergė. Jame ir Prezidento gimtadienio iškilmėse dalyvavo devyniolika dviratininkų.
Renginio dalyviai A. Smetoną pagerbė jo gimtosios sodybos vietoje.
Smetoniškos vaišės – silkė su svogūnais, lašinukai su raugintais agurkais, šaltibarščiai su bulvėmis, gira – visiems labai patiko.