Šis pavasaris žiemkenčių augintojams ypač liūdnas. Po žiemos žuvo rekordiškai dideli rugių bei rapsų pasėlių plotai. Sunerimę grūdų supirkėjai jau dabar suskubo sudarinėti sutartis su ūkininkais.
Ligita JUODVALKIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Rugių pasėliai po žiemos gerokai praretėjo.
Ukmergės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Rudminas sako, kad šie metai ūkininkams tikrai išskirtiniai. Po žiemos žuvo didžioji dalis pasėlių.
Specialistas prognozuoja, kad dėl šių nuostolių derlius nebus toks skalsus kaip įprastai. Tuo jau susirūpino ir grūdų supirkėjai. Paprastai jie tiekėjų ieškoti ir sutartis su jais sudaryti pradeda prieš pat rugiapjūtę.
Didžiausius nuostolius ūkininkai skaičiuoja rapsų laukuose. Rajone iššalo net 88 procentai pasėlių. Ūkininkus į neviltį varo tragiška padėtis žieminių rugių laukuose. Po žiemos ištuštėjo apie 86 procentai pasėlių, iš rudens apsėtų šia kultūra.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, pagal nuostolius rugių laukuose mūsų rajonas užima antrą vietą respublikoje. Mus lenkia tik Vilniaus rajonas, kur iššalo 100 procentų šių javų.
„Kad rapsai iššaltų, mūsų klimatinėmis sąlygomis neretai pasitaiko. Tačiau niekas neatsimena, kad tokie dideli plotai rugių žūtų“, – teigia specialistas. Kai kurie ūkininkai nė neketina jų atsėti – tai jiems atrodo per brangu.
Anksčiau buvusi tvarka, reikalaujanti drausti visus pasėlius, pasikeitė. Dabar ūkininkai gali pasirinkti kultūras. Paprastai tai būna rapsai, žieminiai miežiai bei žieminiai kviečiai. „Rugių tikriausiai nė viename rajone niekas neapdraudė – kam išlaidauti, jei jie iki šiol sėkmingai peržiemodavo“, – svarsto pašnekovas.
Ukmergiškiai nuvežė želmenų pavyzdžius į Dotnuvos eksperimentinį ūkį. Konkrečios rugių žūties priežasties net mokslininkai negalėjo suformuluoti. Dėl vieno dalyko jie visiškai įsitikinę – tai ne javų ligos kaltos.
Spėjama, kad lemiamą poveikį rugiams turėjo atodrėkis žiemos viduryje – per atlydį javai ėmė vegetuoti. Po sniego danga augalai galėjo uždusti. Spustelėjus šalčiui, želmenys užšalo lede.
Labiausiai nukentėjo grynos rūšys – hibridinės pasirodė atsparesnės šalčiams. Tačiau ir išlikusiems po žiemos vargų pasėliams pavasaris nėra dosnus – trūkstant drėgmės silpni želmenys nepasisavina iš dirvos naudingų medžiagų.
Beveik pusę amžiaus žemės ūkyje besidarbuojantis ūkininkas Jonas Stakauskas tvirtina, kad tokios situacijos, kokia susiklostė šiemet, jis nepamena: „Visko buvo, tačiau tokių nuostolių dar neteko regėti.“
Anot pašnekovo, šioje situacijoje ūkininkai paliekami likimo valiai. Iš Vakarų Europos, Skandinavijos šalių atsivežama sėkla mūsų klimatui, dirvožemiui tinka tik iš dalies. Mokslo žmonėms pats laikas susirūpinti bei daryti išvadas.
„Norint javų sėklą aklimatizuoti, padirbėti su ja reikia dešimt-penkiolika metų. Dotnuva anksčiau buvo naujų veislių „kalvė“. Žemės ūkio specialistai turėtų dirbti kryptingai ir po to rekomenduoti ūkininkams veisles, tinkančias šalies klimatui ir dirvožemiui“, – įsitikinęs J. Stakauskas.