Išbristi iš alkoholizmo nė nesistengia

As­ta KROGERTIENĖ

Po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to at­sto­vė spau­dai

Ne­tvar­ka, iš­mė­ty­ti daik­tai, skur­dūs bal­de­liai, ap­au­gę pur­vais, me­tų me­tus ne­va­ly­ti lan­gai, pro pa­juo­du­sias užuo­lai­das ne­drą­siai įslen­kan­tis sau­lės spin­du­lys, kren­tan­tis ant su­dė­vė­tos  pa­pil­kė­ju­sios pa­ta­ly­nės, su­jauk­tos ir su­vel­tos į gniu­tu­lą, – tai yra itin daž­nas vaiz­das, ku­rį iš­vys­ta pa­rei­gū­nai, be­si­lan­kan­tys so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mo­se. To­kio­je ap­lin­ko­je au­ga ma­ža­me­čiai vai­kai. Tai jų kas­die­ny­bė, vis­kas jiems čia sa­va, ge­rai pa­žįs­ta­ma, ir daž­nam, ma­tyt, at­ro­do, kad ki­toks gy­ve­ni­mas nė ne­ga­li bū­ti. Tik tė­vų gir­ta­vi­mas ga­li bū­ti ki­toks…

 

gerimas__g_nem_ntr_051

Die­nos, kai šei­mos biu­dže­tas pa­pil­nė­ja, yra pa­šal­pų mo­kė­ji­mo me­tas. Ne, sta­las ne­nu­krau­na­mas ska­nės­tais… Pa­kan­ka sal­dai­nio, o gar­džiau už li­mo­na­dą su ba­to­nu tą aki­mir­ką vai­kui, ma­tyt, nie­ko nė­ra… Ta­čiau šiuos ma­žus džiaugs­me­lius grei­tai ap­tem­do liū­de­sys ir aša­ros. Nu­me­tę ska­ti­kus vai­kų ska­nės­tams, ki­tus pi­ni­gus jų gim­dy­to­jai iš­lei­džia al­ko­ho­liui ir sko­loms, nes pra­švil­pus pa­šal­pą ver­kiant rei­kė­jo iš­ger­ti… Tai yra die­nos, kai tė­vų gir­ta­vi­mas tam­pa ki­toks – kai pra­si­de­da lė­ba­vi­mai, iš­nyks­ta ri­ba tarp die­nos ir nak­ties, kai ne­nu­ty­la gir­ti va­pa­lio­ji­mai, kai mo­ti­noms ne­svar­bu, kur vai­kai, ar jie pa­val­gę, kai pa­si­mai­šę po ko­jo­mis ar, ne­duok Die­ve, ko nors už­si­no­rė­ję, gau­na skau­dų kir­tį, per­smel­kian­tį lig pat šir­dies…

Taip vai­kai au­ga, ram­bė­ja šir­de­lės, ir daž­nai dar pil­na­me­tys­tės ne­su­lau­kę jie jau duo­da at­sa­ką mo­ti­noms… Ap­svai­gę nuo al­ko­ho­lio kumš­čiais iš­lie­ja ir nuos­kau­das, ir ne­pa­tir­tos mo­ti­niš­kos ši­lu­mos troš­ku­lį. Pa­rei­gū­nai pa­ste­bi, kad la­bai re­tas vai­kas iš­trūks­ta iš už­bur­to ra­to ir su­si­ku­ria tvar­kin­gą gy­ve­ni­mą.

„Tai yra ko­va su vė­jo ma­lū­nais“, – sa­vo dar­bą su so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mo­mis api­bū­di­na Uk­mer­gės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ne­pil­na­me­čių rei­ka­lų gru­pės ins­pek­to­rė In­gri­da Ju­zė­nie­nė.

Pa­rei­gū­nė jau penk­ti me­tai ku­ruo­ja Sie­si­kų se­niū­ni­ją, ra­jo­ne tu­rin­čią dau­giau­sia, apie ke­tu­rias­de­šimt, so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų. Ko­ne kas mė­ne­sį va­žiuo­da­ma į rei­dus pa­rei­gū­nė kar­tu su Sie­si­kų se­niū­ni­jos so­cia­li­ne dar­buo­to­ja Li­na Pal­čins­kie­ne lan­ko pro­ble­mi­nes šei­mas, į so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų gru­pę pa­te­ku­sias dėl gir­ta­vi­mo ir so­cia­li­nių įgū­džių sto­kos.

Rei­dai pa­pras­tai or­ga­ni­zuo­ja­mi iš­mo­kė­jus pa­šal­pas. Bir­že­lį nu­vy­kus į Tul­pia­kie­mio kai­mą, apie 13 val. trys mo­ti­nos jau bu­vo ras­tos gir­tos. Ke­tu­ris ne­pil­na­me­čius vai­kus (ma­žiau­siam – 1,5 me­tu­ko) au­gi­nan­ti ma­ma į al­ko­tes­te­rį pri­pū­tė 1,42 prom., ant­ro­ji, taip pat ke­tu­rių vai­kų ma­ma, – 1,81 prom., tre­čio­ji, dvie­jų vai­kų ma­ma, jau bu­vo pa­sie­ku­si sun­kaus gir­tu­mo ri­bą – ji pri­pū­tė 2,68 prom.

Ap­si­lan­kius po mė­ne­sio si­tu­a­ci­ja bu­vo ta pa­ti: vie­nai mo­ti­nai nu­sta­ty­tas sun­kus gir­tu­mo laips­nis, ant­rai – vi­du­ti­nis, tre­čia­jai – leng­vas.

Nie­kuo ne­si­sky­rė ma­mos, ap­lan­ky­tos Lo­ky­nės kai­me ar Dau­gai­liuo­se. „Vi­suo­met jos su­ran­da prie­žas­tį, pa­tei­si­nan­čią gė­ri­mą. Daž­nai pa­ste­bi­me, kad vai­kais la­biau rū­pi­na­si su­gy­ven­ti­niai, ne­gu pa­čios mo­ti­nos.

Kai ku­rių mo­ti­nų vai­kai pa­im­ti lai­ki­nai glo­bai, ta­čiau si­tu­a­ci­ja šei­mo­je ne­si­kei­čia. Štai vie­na šei­ma, sie­kian­ti at­gau­ti du ma­ža­me­čius vai­kus, lyg ir ke­ti­no at­si­ties­ti, už­si­ko­da­vo, nu­sto­jo ger­ti, tvar­kė­si na­mus… Bu­vo la­bai skau­du, kai po tri­jų mė­ne­sių vėl puo­lė į tą pa­tį liū­ną“, – pa­sa­ko­ja I. Ju­zė­nie­nė.

So­cia­li­nė dar­buo­to­ja Li­na Pal­čins­kie­nė pa­ste­bi, kad ap­lan­kius šei­mas kar­tu su po­li­ci­jos pa­rei­gū­nais, mo­te­rys el­gia­si šiek tiek san­tū­riau. Se­niū­ni­jos dar­buo­to­jai pa­de­da šei­moms nu­pirk­ti bū­ti­niau­sių mais­to pro­duk­tų ir bui­ties reik­me­nų.

Sten­gia­ma­si, kad na­muo­se bū­tų bent kruo­pų, iš ku­rių ga­li­ma iš­vir­ti vai­kams val­gy­ti. So­cia­li­nių dar­buo­to­jų rū­pes­čiu tam­pa ir vai­kus pa­ruoš­ti mo­kyk­lai, ir su­žiū­rė­ti, kad žie­mą tu­rė­tų šil­tes­nius rū­be­lius…

„Šei­mos gau­na pa­šal­pas, lab­da­ros, yra nuo­lat ste­bi­mos, bet vis tiek kar­tais iš be­jė­giš­ku­mo nu­svy­ra ran­kos“, – pri­pa­žįs­ta I. Ju­zė­nie­nė.

Už vai­kų ne­pri­ežiū­rą ir tė­vų val­džios ne­pa­nau­do­ji­mą ar­ba pa­nau­do­ji­mą prie­šin­gai vai­ko in­te­re­sams su­ra­šo­mi pro­to­ko­lai, ski­ria­mos bau­dos, de­ja, vi­sa tai – tik nie­ko ne­kei­čian­ti pra­ger­to gy­ve­ni­mo de­ta­lė. O už­bur­tas al­ko­ho­liz­mo ra­tas ne­pa­liau­ja­mai su­ka­si…

Dalintis
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *