AB „Ukmergės gelžbetonis“ ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra praėjusią savaitę pasirašė projekto eksporto plėtrai tikslinėse rinkose administravimo ir finansavimo sutartį.
Europinius standartus atitinkančią produkciją Lietuvos statyboms gaminančiai bendrovei iš Europos regioninės plėtros fondo skirtas 56 518 Lt finansavimas.
AB „Ukmergės gelžbetonis“ produkcija parduodama ir Lietuvoje, ir užsienyje.
Į Latviją, Estiją ir Lenkiją savo produkciją eksportuojančiai įmonei jis padės surasti naujų prekybos partnerių ir klientų Baltijos šalių, Skandinavijos ir Baltarusijos rinkose.
AB „Ukmergės gelžbetonis“ įrengtos kiaurymėtųjų perdangos plokščių ir briaunotųjų denginio plokščių gamybos technologinės linijos sudaro galimybes gaminti aukščiausius standartus atitinkančius betono ir gelžbetonio gaminius.
Įmonėje pagamintos briaunotosios denginio plokštės panaudotos statant prekybos ir pramogų centrą „Saulės miestas“ Šiauliuose, „Panoramą“ Vilniuje.
Iš jos betono ir gelžbetonio gaminių pastatyti prekybos centrai Ukmergėje „Maxima“, „Eifelis“, baldų fabrikas „Narbutas ir Ko“, daugybė gyvenamųjų namų Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose.
„Turėdami nuolatinius patikimus žaliavų tiekėjus, galime konkurencingomis kainomis pasiūlyti platų naujausios savo produkcijos asortimentą ne tik esamoms, bet ir numatomoms užsienio rinkoms“, – sako bendrovės generalinis direktorius Vaclovas Pakulis.
Ukmergės gelžbetonio gamykla, įkurta dar 1958 m., iš pradžių gamino betono ir stalių gaminius, vėliau – gelžbetonio produktus. Nuo 1996 metų AB „Ukmergės gelžbetonis“ gamina ir termoizoliacinę statybinę medžiagą – polistireninį putplastį. 2002 m. polistireninio putplasčio plokštės „Termoporas“ Lietuvoje pripažintos „Metų gaminiu“.
Įmonė išsidėsčiusi 10 ha plote Ukmergėje ir 30 ha smėlio ir žvyro karjeruose Ukmergės rajone. Gamybiniai pastatai užima 15 000 kvadratinių metrų plotą. Bendrovėje dirba apie 150 darbuotojų.
Šiemet bendrovė sumontavo vieną iš pažangiausių visiškai automatizuotą polistireninio putplasčio blokų gamybos formą, turinčią minimalius energetinių resursų poreikius.
Nors betonas žinomas nuo 5600 m. pr. m. e., gelžbetonis pradėtas naudoti XIX a. viduryje Vakarų Europoje, o Lietuvoje – tik XIX a. pabaigoje.
Iš gelžbetonio pastatyti Kauno VIII, IX, X fortai, Kauno soboro kupolas. Daugiau iš jo imta statyti XX a. trečiame–ketvirtame dešimtmetyje, o šeštame–devintame dešimtmetyje tai tapo viena svarbiausių konstrukcinių medžiagų.
Iš jo, dažniausiai – surenkamojo, buvo statomi inžineriniai statiniai – tiltai, dūmtraukiai, bokštai, užtvankos, visuomeniniai, gyvenamieji ir pramoniniai pastatai, jų elementai. XXI a. pr. daugiau imta naudoti monolitinį gelžbetonį.
UŽ inf.
