Ekologiška sodininkystė – labai brangus verslas. Ja užsiimantys ūkininkai žada pereiti prie chemijos pagrindu auginamos produkcijos.
Ligita JUODVALKIENĖ
Pivonijos seniūnijoje, Vaisgėliškio viensėdyje, ūkininkaujantis Juozas Kulėšius šiųmečiu obuolių derliumi nesidžiaugia. 6 hektarų ekologinį sodą turintis ūkininkas šiemet planuoja tenuskinti apie 7 tonas vaisių. Anot jo, derlingais metais obuolių priraškoma tris kartus daugiau.
Dar didesniu derliumi džiaugtųsi ūkininkas, jei jo sodas nebūtų ekologinis. Anot J. Kulėšiaus, būtų ir vargo mažiau, ir derlius dešimteriopai didesnis.
Pernai ūkininkas teigė ekologinio sodo neatsisakysiąs, tačiau šiemet jo balse girdėti kitokios gaidos. Mat didžiausi ekologinio sodo savininko vargai atsiskleidžia tokią lietingą vasarą, kokia buvo šiemet.
Plito visokios ligos, kenkėjai, vaisius puolė puvinys, o ekologiškos priemonės, palyginti su chemikalais, buvo neveiksmingos.
Ekologiniuose ūkiuose naudojamos priemonės nuo ligų ir kenkėjų paprastai gaminamos iš nekenksmingų medžiagų. Tai gali būti organinės, augalinės kilmės medžiagos.
„Daugeliu jų galima būtų drąsiai ne tik augalus nuo kenkėjų ir ligų purkšti, bet ir veidą prausti, o gal net ir gerti. Pavyzdžiui, vieni vaistai pagaminti citrusinių vaisių rūgšties pagrindu“, – sako ūkininkas.
Didžiausia bėda ta, kad ekologiškų vaistų platintojai nėra suinteresuoti gilintis į jų vartojimo technologiją, ypatumus.
„Kas iš to, kad pirkau vaistus, purškiau vaismedžius? Praktiškai nepadėjo. Ne dėl to, kad vaistai būtų blogi, o dėl to, kad nežinojau, nei kokiom dozėm naudoti, nei kada purkšti. Platintojams ne galvoj, kaip tu juos vartosi, svarbu – nupirkai“, – bėdoja ūkininkas.
O juk tai, anot pašnekovo, – tas pats, kas ir į vaistinę nuėjus nusipirkti kokių nors nežinomų vaistų nuo galvos skausmo: išgersi per mažą dozę – skausmas nepraeis. Padauginsi vaistų – vėl gero nelauk.
J. Kulėšius pasakojo dar ankstesniais metais siūlęsis sudaryti sutartį su platintojais, paeksperimentuoti su vienais ar kitais vaistais, tačiau iniciatyvos nesulaukė.
J. Kulėšius tvirtina ir pats tokių priemonių nebepirksiąs – jei chemikalų buteliukas vienam vaismedžiui nupurkšti atsieina 4 litus, ekologiškos priemonės kainuoja net penkis kartus brangiau – 20 litų. Ūkininko sode – apie 2000 vaismedžių.
Jis prisipažįsta svarstąs galimybę pereiti nuo ekologinio prie chemizuoto ūkio.
Tuo labiau, kad mažos išmokos – nuo vieno hektaro ūkininkui mokama 1500 litų. Tai, palyginti su tinkamai prižiūrimo sodo išlaidomis, labai maža suma.
Ekologiškus obuolius parduoti šiemet J. Kulėšiui pasisekė po 4 litus už kilogramą.
„Mačiau – „Maximoje“ ekologiškus obuolius po 16 litų pardavinėja. Jei tai būtų kaina gamintojui, o ne prekybininkui, tai tik tuomet apsimokėtų ekologišką sodą auginti“, – tvirtina ūkininkas.