Rajono taryba nuo praėjusių metų rengia išvažiuojamuosius posėdžius į seniūnijas. Jau pasižvalgyta po Žemaitkiemio, Siesikų, Pivonijos seniūnijas. Šįkart tarybos nariai, seniūnai, savivaldybės administracijos vadovai ir skyrių vedėjai vyko į Deltuvą. Sunku pasakyti, kiek naudingos tokios išvykos, tačiau neabejotina, kad jos įdomios.
Vilma NEMUNAITIENĖ
Autorės nuotr. Po Deltuvos seniūnijos objektus svečius lydėjo seniūnas Salvijus Stimburys.
Deltuvos seniūnija yra vakarinėje Ukmergės rajono dalyje. Ribojasi su Veprių, Siesikų, Pivonijos, Pabaisko, Vidiškių seniūnijomis, Ukmergės miestu bei Jonavos rajonu. Seniūnijos teritorijai priklauso 76 gyvenamosios vietovės: miesteliai, viensėdžiai, kaimai.
Seniūnijos plotas – apie 17 tūkstančių hektarų, daugiau nei 20 procentų – miškai. Centrinė gyvenvietė yra visai šalia miesto, tad iš kitų seniūnija išsiskiria sodų bendrijomis – teritorijoje registruotos net penkios sodų bendrijos.
Prisiminė ir legendas
Deltuvos seniūnas Salvijus Stimburys pasirodė besąs tikras savo krašto žinovas ir puikus gidas – į autobusą susėdusiems išvažiuojamojo posėdžio dalyviams jis visą kelią pasakojo apie apylinkių įžymybes.
Pirmiausiai visi buvo nuvežti į Leonpolį, garsėjantį senu Devenių giminės dvaru. Tiesa, dabar statinys labai apleistas. Jis privatizuotas, perparduotas, o šeimininkai jį įkeitė ir visiškai nesirūpina. Šalia dvaro daug kitų jam priklausančių pastatų – buvusi spirito varykla, kumetynas ir net ligoninė. Dabar vieni jų dūla, kituose įrengti gyvenami būstai.
Keistutis Devenis apie šį dvarą rašo knygoje „Lietuvos pradžia ir Deltuvos istorija“. Minima, kad po pastatu yra didžiuliai paslaptingi rūsiai. Įspūdingos ir apylinkės – nusileidus prie Šventosios, yra labai seno tilto liekanos. Kadaise dvarininkai rūpinosi, kad teritoriją ištirtų archeologai, tačiau šis tikslas nebuvo pasiektas.
Apie legendomis apipintą kraštą turėjo ką papasakoti ir čia vaikystėje gyvenęs rajono meras Algirdas Kopūstas. Jis papasakojo vieną intriguojančią istoriją. Neva sovietams okupavus Lietuvą, dvaro savininkas slapstėsi, tačiau nutarė atvykti čia pasiimti balduose paslėptų brangenybių. Bet to padaryti jam nepavyko – dvarininką sučiupo saugumiečiai. Tuo tarpu po kiek laiko išmestuose dvaro balduose vaikai rado paslėptą dėžutę. Negalėjo jos atidaryti ir paprašė vietinio kaimiečio. Tačiau šis dėžutės vaikams nebeatidavė. O greitai nusipirko namus sau ir vaikams… Žmonės įtarinėjo, kad vaikų rastoji dėžutė buvo netuščia.
Susitiko su gyventojais
Pakeliui į Dainavą, kur vyko susitikimas su gyventojais, seniūnas pasakojo, kad per seniūniją driekiasi net du valstybinės reikšmės keliai – Kaunas–Zarasai ir Kėdainiai–Šėta–Ukmergė. Šalikelėje driekėsi javų laukai – stambūs ūkininkai gerai prižiūri pasėlius, tad apleistų plotų problema beveik išnyko.
Ten, kur dainos, – Dainava…
Dainava – sovietmečiu pavyzdinė gyvenvietė, deja, dabar gerokai nykstanti. Ir vėl prisiminta istorija – seniau Dainava turėjusi negražų Rūriškių pavadinimą, kurio gėdijosi ir vengė. Nutarta jį pakeisti. Kadangi to krašto moterys buvo labai balsingos, sugalvotas Dainavos pavadinimas.
Dainavoje posėdžio dalyviai pirmiausiai apsilankė miestelio pagrindinėje mokykloje. Tai pirmoji mūsų rajone renovuota mokykla. Dabar joje mokosi tik 70 vaikų. Mokyklos direktorius Arūnas Kerza pasidžiaugė tvarkingu ir šiltu pastatu, kad jį apšildo biokuro katilinė ir tai daug nekainuoja.
Dainavoje per Vietos veiklos grupės programą įgyvendinamas labai šiuolaikiškas projektas – renovuojamos patalpos, kuriose įsikurs bendruomenė, biblioteka, bus didelė salė. Patalpas apkūrens biokuro katilinė. Projekto vertė 419 tūkstančių litų.
Posėdžio dalyviai apsilankė įmonėje „Rovada“.
Pasidalino bėdomis…
Į susitikimą su valdžia atėję gyventojai išsakė įvairių priekaištų. Viena iš bendruomenės pirmininko Stasio Ašmonto minėta – aplinkos tvarkymo problema, žolės šienavimo, krūmų genėjimo įrangos stygius. Šiuos darbus žmonės dirba pagal viešųjų darbų programą, bet galinga šienapjovė verkiant reikalinga, juk šienaujamos didžiulės teritorijos.
Bėda – ir neapšviestos gatvės, prasta vandens kokybė, esanti tik vienintelė elektros pastotė, daugiabučių namų būklė, apgailėtina Algirdų aikštės danga. 54 Dainavos butai pernai buvo atjungti nuo centrinio šildymo, juose įrengti autonominiai katilai. Bet bėda – jokiam namų remontui pinigų nėra – niekas niekada nemokėjo ir nemoka administracinio mokesčio.
Išsakytas ir pageidavimas šalia plento esančioje autobusų stotelėje pastatyti priedangą. Atkreiptas dėmesys ir į prastą kelių būklę. Tačiau seniūnas patikino, kad Dainavai skiriama net 30 procentų seniūnijos kelių priežiūrai skirtų lėšų.
…ir pasidžiaugė
Dainaviškiai turėjo ir kuo pasidžiaugti. Pirmiausiai tuo, kad turi patalpas laikyti šv. Mišias. Džiaugėsi, kad apylinkėse daug katalikų ir kiekvieną sekmadienį į jas susirenka iki 60 žmonių.
Rajono valdžia, o ypač tarybos narė, Vietos veiklos grupės vadovė Klavdija Stepanova, susilaukė padėkų už renovuojamą kultūrinei veiklai skirtą pastatą.
Prie džiugesnių žinių galima priskirti ir rajono mero išsakytą pažadą, kad ambulatorija ir paštas, dėl kurių ateities nuogąstaujama, Dainavoje tikrai liks.
Dainaviškiams padėkota už nuveiktus darbus ir pagirta – kitoms bendruomenėms iš jų reikia mokytis.
Paminklas sukilėliams
Pakeliui į kitą seniūnijos gyvenvietę – Atkočius – S. Stimburys toliau įsikūnijo į puikiai jam tinkantį gido vaidmenį. Priminė, kad netoli Dainavos yra unikalus paminklas – piramidė 1831 metų sukilėliams. Ties Skerdimų kalnu sukilėliai buvo žiauriai numalšinti. Smetonos laikais, 1931-aisiais, sukilėlių atminimui ant šio kalno buvo pastatytas akmeninis paminklas. Viena bėda – iki jo veda labai prastas lauko keliukas. Tad sovietmečio išbandymus atlaikęs unikalus paminklas pasiekiamas ne kiekvienu metų laiku…
Kita stotelė – Atkočiai
Jakutiškiuose buvo apžiūrėta buvusiuose barakuose įrengta jauki medinė pradinė mokyklėlė. Toliau žvyruotas kelias vedė į Atkočius. Seniūnas visiems nežinantiems priminė – šiuos kraštus geriausiai žino rajono meras A. Kopūstas. Jis daug metų vadovavo čia buvusiam Karolio Požėlos kolūkiui.
Atkočiuose aplankytos bendruomenės patalpos, biblioteka, medicinos punktas. Kukliose bendruomenės patalpose iškaišyti berželiai ir gėlių puokštelės priminė senas lietuviškas tradicijas – gegužines pamaldas.
Išvažiuojamojo posėdžio dalyviams buvo aprodyta ir viena stambiausių seniūnijos verslo įmonė UAB „Rovada“. Tai medienos įmonė – didžiausia seniūnijos darbdavė, kurioje sezono metu dirba iki 100 žmonių. Įmonė veikia keliomis kryptimis – gamina rąstinius namus, malkas bei medienos ruošinius.
Deltuvoje – permainų metas
Paskutinė stotelė, kurioje sustojo išvažiuojamojo posėdžio dalyviai, – seniūnijos centras Deltuva.
Deltuvos miestelis šiuo metu perkasinėtas ir išrausinėtas. Čia vykdomas, pasak seniūno, ketverius metus brandintas projektas, kurio vertė – 3,4 milijono litų. Vykdant projektą bus pakeista pagrindinės gatvės ir šaligatvių danga, įrengti aikštynai – miestelis neatpažįstamai pasikeis.
Pirmiausiai aplankyta Deltuvos įžymybė – Švč. Trejybės bažnyčios senelių namai, kuriuose gyvena 36 garbaus amžiaus gyventojai iš įvairių rajono seniūnijų. „Dievulis buvo gailestingas – šiemet nė vienas gyventojas neišėjo Anapilin“, – pasakojo įstaigos vadovas Saulius Venskauskas. Seneliai kambariuose gyvena po kelis, gauna visą išlaikymą. Per dvidešimt žmonių laukia eilėje čia gyventi…
Pasigedo autobuso
Kiti aplankyti objektai – mokykla, bendruomenės namai. Deltuvos bendruomenės namai unikalūs – įrengti renovuotame maždaug 150 metų senumo pastate. Atvykusius svečius juose pasitiko Dienos centre laiką leidžiantys vaikai.
Neseniai renovuotuose, tviskančiuose Deltuvos kultūros namuose vyko susitikimas su gyventojais. Čia S. Stimburys pristatė seniūnijos veiklą, papasakojo apie vykdomus projektus, kultūrinius renginius.
Vėl priminė ir bėdas – reikia įrangos dideliems plotams šienauti. Priminė ir globalią problemą – nenaudojamus pastatus. Nutarus, kad jie nereikalingi, siūlė jų atsisakyti.
Gyventojai išsakė nuomonę dėl link Kėdainių vedančio kelio remonto. Rajono vicemeras R. Baravykas priminė – Ukmergės kelių priežiūrai šiemet skirta 20 procentų mažiau lėšų nei pernai. Tad kelio remonto teks palaukti…
Kitas deltuviškių prašymas – pratęsti miesto maršrutinio autobuso Nr. 2 maršrutą iki Deltuvos. Atstumas iki miestelio – 3 kilometrai. Meras pažadėjo – jei yra poreikis ir tinkama vieta apsisukti – dėl maršruto bus tariamasi.
Išsakyti ir dar keli prašymai. Vienas iš jų – kad nuotekų tinklai būtų atvesti ne iki gatvės, o iki pat namų ir gyventojams už tai nereikėtų mokėti, kitas – pageidaujamas sporto inventorius.
Tarybos narė Angelė Jokubynienė pristatė jai pateiktą gyventojų skundą, esą Dainavos kultūros namuose nevyksta renginiai. Seniūnas diplomatiškai priminė, kad kultūros namai – ne jiems pavaldi įstaiga…
Atsisveikindamas rajono meras dėkojo seniūnijos gyventojams už vykdomus projektus, linkėjo, kad į juos lygiuotųsi kitos seniūnijos.