Deltuvos mūšyje atgimė istorija

Šeš­ta­die­nį Del­tu­vos mies­te­lis vir­to tik­rų tik­riau­siu mū­šio lau­ku. Čia su­reng­ta­
me tarp­tau­ti­nia­me gy­vo­sios ka­ro is­to­ri­jos fes­ti­va­ly­je vėl at­kar­to­tas pran­-
cū­zų ir ru­sų ka­riuo­me­nių su­si­rė­mi­mas, įvy­kęs ties Del­tu­va 1812 me­tų va­sa­rą.

Vai­do­tė GRIŠKEVIČIŪTĖ

Deltuvos miestelyje grūmėsi kariškiai.

Del­tu­vos mū­šio, dar va­di­na­mo Vil­kmer­gės mū­šiu, ins­ce­ni­za­ci­ja ka­ro is­to­ri­-
jos klu­bų na­rių ini­cia­ty­va ren­gia­ma nuo 1998 me­tų. Ste­bė­ti at­vaiz­duo­tą 19-ojo
am­žiaus pra­džios Pran­cū­zi­jos ir Ru­si­jos ka­riū­nų ko­vą bu­vo ga­li­ma jau de­vin­-
tą kar­tą. Pir­mie­ji, su­kvie­tę smal­suo­lius į pa­na­šų ren­gi­nį, bu­vo kau­nie­čiai ka­-
ro is­to­ri­jos en­tu­zias­tai. Pas­ta­rai­siais me­tais mū­šį or­ga­ni­zuo­ja Uk­mer­gės ka­-
ro is­to­ri­jos klu­bo – „1-o LDK Di­džio­jo Et­mo­no pės­ti­nin­kų re­gi­men­to“ na­riai.
Šie­met į Del­tu­vą at­vy­ko re­kor­di­nis ka­riš­kiais ta­pu­sių aist­ruo­lių skai­čius – kau­-
ty­nė­se da­ly­va­vo 17-os klu­bų at­sto­vai. Su­lauk­ta sve­čių iš Bal­ta­ru­si­jos, Lat­vi­-
jos, Len­ki­jos, kar­tu su uk­mer­giš­kiais mū­šy­je da­ly­va­vo Klai­pė­dos, Kau­no, Anykš­-
čių klu­bų na­riai. Su­va­žia­vę ren­gi­nio iš­va­ka­rė­se, įsi­ren­gę sa­vo sto­vyk­las ir jo­-
se įsi­kū­rę, pul­kai ap­ta­ri­nė­jo bū­si­mos ko­vos pla­ną, ruo­šė gin­klus, pa­de­da­mi ža­-
vių­jų mar­ki­tan­čių ga­mi­no­si kvap­nią žir­nie­nę ir kau­pė jė­gas prieš su­si­rė­mi­mą.
Mū­šio ste­bė­to­jai ga­lė­jo ap­žiū­rė­ti sto­vyk­las ir su­si­pa­žin­ti su au­ten­tiš­ka ka­-
rei­vių bui­ti­mi.
Apie va­lan­dą tru­ku­sią ko­vą ly­dė­jo griaus­min­gi šū­viai, ka­rin­gai nu­si­tei­ku­-
sių ak­to­rių riks­mai, su­žeis­tų­jų ai­ma­nos. Mū­šį ko­men­ta­vo ir žiū­ro­vus su is-­
to­ri­niais fak­tais su­pa­žin­di­no ka­ro is­to­ri­kas iš Kau­no Jo­nas Vai­če­no­nis.
Anot jo, Pran­cū­zi­jos ir Ru­si­jos ka­ro me­tu ties Del­tu­va įvy­ku­sios kau­ty­nės – vie­nas
iš rim­tes­nių su­si­rė­mi­mų, ka­da nors bu­vu­sių Lie­tu­vos že­mėj. 1812 me­tų bir­že­lio
28 die­ną Pran­cū­zi­jos im­pe­ra­to­riaus Na­po­le­o­no Bo­na­par­to va­do­vau­ja­ma ka-­
riuo­me­nė su­si­ko­vė su ru­sų ka­riš­kiais. Šie im­pe­ra­to­riaus įsa­ky­mu tu­rė­ję bū­ti
su­nai­kin­ti, ta­čiau ru­sams pa­vy­ko sėk­min­gai su­pla­nuo­ti sa­vo pa­grin­di­nių pa­jė-­
gų at­si­trau­ki­mą ir per­si­kel­ti per Šven­to­sios upę.
Pra­ei­tį at­kar­to­ju­sio ren­gi­nio ste­bė­to­jai iš ar­ti pa­ma­tė to me­to ka­riū­nų dra­bu-­
žius, gin­klus, su­ži­no­jo apie skir­tin­gus ko­vos veiks­mus ir tak­ti­ką. Mū­šio lau­ke, kaip
ir anuo­met, de­gė pa­sta­ty­ti šiau­di­niai na­me­liai, o nuo ore tvy­ran­čių pa­ra­ko dū­mų
akis šluos­tė­si ir žiū­ro­vai, ir ko­vo­ję vy­rai, ir van­dens at­si­gai­vin­ti jiems nešusios mar­-
ki­tan­tės.
Pa­si­bai­gus ko­vai, ka­riš­kiai, plo­ji­mais svei­ki­na­mi žiū­ro­vų, sku­bė­jo nu­si­mes-­
ti įspū­din­gus ap­da­rus ir pail­sė­ti. Pa­si­vai­šin­ti gar­džiais na­mi­niais gė­ri­mais fes­t-i­
va­lio da­ly­vius kvie­tė iš ki­tų mies­te­lių su­va­žia­vu­sios šei­mi­nin­kės, pa­gei­da­vu-­
sie­ji ra­ga­vo ku­li­na­ri­nio pa­vel­do ga­mi­nių. Iš į Del­tu­vą su­va­žia­vu­sių ra­jo­no
ama­ti­nin­kų bu­vo ga­li­ma pa­si­mo­ky­ti ir iš­ban­dy­ti žva­kių lie­ji­mo, vil­nos vė­li-­
mo ama­tų, skulp­to­riaus dar­bo pa­slap­čių.