Liaudies išmintis byloja: „Kur du stos, visados daugiau padarys“. Galbūt todėl savaitgalį Deltuvoje vykusi šventė buvo tokia smagi ir turininga, kad ją rengė trise: miestelio bendruomenė, seniūnija ir kultūros namai.
Ligita JUODVALKIENĖ
Deltuvos bendruomenės archyvo nuotr. Vėliavą pašventinimui į bažnyčią atnešė Deltuvos jaunimas.
Šeštadienį deltuviškiai rinkosi į kraštiečių sueigą. Švč. Trejybės bažnyčioje už miestelio žmones buvo aukojamos šv. Mišios.
Prie miestelio bendruomenės namų visą vakarą netilo smagi muzika. Į sueigą susirinkusius kraštiečius linksmino liaudiškos muzikos kapelos – Deltuvos kultūros namų „Armona“ (vadovė Laima Lenčickienė) bei Jonavos Liepių „Gija“ (vadovė Neringa Kukarinienė). L. Lenčickienė priminė Žolinės šventės tradicijas, ragino nepamiršti jų, skiepyti jaunimui. O į Žolinės atlaidus ne tik patiems ateiti, bet ir kaimynus, gimines atsivesti.
Smagi vakaronė neapsiėjo be liaudiškų šokių.
Vakaronės metu susirinkusieji žiūrėjo filmuotą medžiagą. Joje – fragmentai su Deltuvos miestelio vaizdais, žmonėmis, išpuoselėtomis seniūnijos sodybomis. Buvo išdalintas gražus pluoštas padėkų gražiausių sodybų šeimininkams.
Ukmergės kultūros centro Deltuvos filialo vadovė Daiva Stimburienė sako, kad Deltuvos seniūnijos žmonės vis daugiau dėmesio skiria savo aplinkai. „Gal juos įkvepia kruopščiai tvarkomos viešosios miestelio erdvės, gal vieni nuo kitų užsikrečia noru gyventi gražioje aplinkoje“, – svarsto ji.
Miestelis turi kuo pasididžiuoti – visuomet savo tvarkingumu akį traukia Deltuvos mūšio vieta, prieš penkerius metus pasodintas parkas. Nuo ankstyvo pavasario iki rudens nevysta gėlės prie miestelio centre esančio koplytstulpio šv. Jurgiui.
Kraštiečiai tylos minute pagerbė neseniai Anapilin išėjusią daugelį metų iš eilės buvusią gražiausios sodybos šeimininkę Benifaciją Skominienę.
Gausus būrys deltuviškių bei svečių sekmadienį susirinko į Žolinių – Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų – atlaidus.
Švč. Trejybės bažnyčioje klebonas Gintautas Naudžiūnas pašventino į atlaidus susirinkusius vaikus, tikinčiųjų atsineštus žolynus, neseniai restauruotus bažnyčios vargonus bei Deltuvos miestelio vėliavą.
Deltuvos herbo etaloną sukūrė kraštietis dailininkas Albertas Gurskas. Jo idėją materializavo ir vėliavą pasiuvo dailininkė Regina Sipavičiūtė.
Kraštiečių sueiga – puiki galimybė ne tik pasilinksminti, bet ir pabendrauti.
Herbo simboliais tapo netoli Deltuvos esančiame Obelių kapinyne archeologų rasti plačiaašmeniai kovos kirviai. Jie mena ne tik senąsias kovas, bet ir Deltuvos žemės vaidmenį sudėtingame valstybės kūrimosi etape.
Herbui parinktos dvi spalvos – raudona, simbolizuojanti narsą, pralietą kraują, ir balta – sidabro spalva, reiškianti dorą, turtą ir krašto žmonių dvasingumą.