Deltuvą pasiekė istorinių kautynių aidas

Pok­šin­čių gin­klų, dun­dan­čių pa­tran­kų ir vis­ką ap­link ap­gau­bian­čių dū­mų ne­pa­bū­gę ka­ro is­to­ri­jos mė­gė­jai šeš­ta­die­nį plū­do į Del­tu­vą. Jos apy­lin­kė­se 1812 me­tais vy­ku­sį pran­cū­zų ir ru­sų ka­riuo­me­nių mū­šį gy­vai at­kar­to­jo dau­giau kaip du šim­tai įvai­rių ka­ro klu­bų na­rių. Mies­te­lis tą­dien vir­to di­džiu­le ka­ri­ūnų sto­vyk­la.

Vai­do­tė GRIŠKEVIČIŪTĖ

Autorės nuotr. Kaunasi kavalerijos raitininkai.

Į kas­met vyks­tan­čią Del­tu­vos ar­ba Vil­kmer­gės mū­šiu va­di­na­mų kau­ty­nių ins­ce­ni­za­ci­ją žiū­ro­vai su­kvies­ti jau de­šim­tą kar­tą. Šie­met jie vėl ga­lė­jo nu­si­kel­ti į is­to­riš­kai reikš­min­gą me­tą ir iš­vys­ti tai, kas ties Del­tu­va įvy­ko Pran­cū­zi­jos ir Ru­si­jos ka­ro lai­ku.Vie­nu iš svar­biau­sių Lie­tu­vos že­mė­je lai­ko­mas su­si­rė­mi­mas šiam ka­rui tu­rė­jo le­mia­mų pa­sek­mių.

Pa­sak mū­šio ei­gą ko­men­ta­vu­sio is­to­ri­ko Val­do Ra­ku­čio, Di­džio­sios Pran­cū­zi­jos re­vo­liu­ci­jos me­tu iš­ki­lu­si vals­ty­bės ka­riuo­me­nė tuo me­tu Eu­ro­po­je ne­tu­rė­jo sau ly­gių. Pran­cū­zų ka­riuo­me­nė­je bū­da­vo iki pu­sės mi­li­jo­no ka­rių, kai tuo tar­pu ki­tos ša­lys jų tu­rė­da­vo apie du šim­tus tūks­tan­čių. Im­pe­ri­jos val­do­vas Na­po­le­o­nas Bo­na­par­tas bu­vo pa­si­ry­žęs su­triuš­kin­ti ša­lies ga­ly­bei ko­ją ki­šu­sią stip­rią var­žo­vę – Di­dži­ą­ją Bri­ta­ni­ją. Anot ko­men­ta­to­riaus, mi­nė­to ka­ro, pa­li­ku­sio pėd­sa­ką Del­tu­vos že­mė­se, pre­teks­tas ir bu­vo ko­va su Bri­ta­ni­ja, su­mu­šant Ru­si­ją.

Kariuomenių puolimo veiksmus lydėjo žiūrovų plojimai.

Ta­čiau 1812 me­tų bir­že­lio 28 die­ną įvy­kęs Del­tu­vos mū­šis su­grio­vė im­pe­ra­to­riaus pla­nus. Sa­vo ka­riuo­me­nei jis įsa­kė su­nai­kin­ti be­si­trau­kian­čios Ru­si­jos ka­rius. Ta­čiau ru­sams pa­vy­ko sėk­min­gai su­pla­nuo­ti pa­grin­di­nių pa­jė­gų at­si­trau­ki­mą. Jie iš­ven­gė ap­su­pi­mo, per­si­kel­da­mi per Šven­to­sios upę, prieš tai nu­ko­vę tūks­tan­čius ga­lin­go­sios Na­po­le­o­no ar­mi­jos ka­rių.

Gin­kluo­to su­si­dū­ri­mo aki­mir­kas at­gai­vi­no nar­siais ka­riū­nais ir rū­pes­tin­go­mis mar­ki­tan­tė­mis vir­tę sve­čiai iš Lat­vi­jos, Len­ki­jos, Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos. At­vy­ko ka­ro is­to­ri­jos en­tu­zias­tų iš Kau­no bei Ruk­los. Mū­šy­je da­ly­va­vo Uk­mer­gės ka­ro is­to­ri­jos klu­bo na­riai, puo­se­lė­jan­tys tra­di­ci­ją kas­met reng­ti jo ins­ce­ni­za­ci­ją.

Mūšio lauku žygiuoja kareiviai.

Mū­šio at­gai­vi­ni­mo iš­kil­mė­se šį kar­tą su­lauk­ta daug nau­jų pul­kų. Per du šim­tus da­ly­vių įsi­kū­ni­jo į prie­šo va­dus be­si­tai­kan­čius šau­lius, žval­gy­bą at­lie­kan­čius ka­va­le­ri­jos rai­ti­nin­kus, pės­ti­nin­kus. Ne­mo­ka­ma­me ren­gi­ny­je žiū­ro­vai tu­rė­jo pro­gos pa­ma­ty­ti, kaip se­no­vė­je ko­vų vie­to­se griau­dė­da­vo pa­būk­lai, ko­kia bu­vo ka­rei­vių ap­ran­ga. Su­ži­no­jo, jog mū­šio lau­ke būg­nai pa­dė­da­vo ka­riū­nams žy­giuo­ti ko­ja ko­jon, o tri­mi­tai nau­do­ti ka­rin­gai nuo­tai­kai pa­lai­ky­ti.

Paskutinės poilsio minutės prieš kovą.

Gau­siai su­si­rin­ku­siems smal­suo­liams bu­vo įdo­mu pa­si­vaikš­čio­ti po ša­lia mū­šio lau­ko įreng­tas pul­kų sto­vyk­las. Čia ap­žiū­rė­jo ka­rei­vių pa­la­pi­nes, su­si­pa­ži­no su jų gy­ve­ni­mo są­ly­go­mis, ga­lė­jo iš­ban­dy­ti, kaip vei­kia gin­klai.

Pa­ki­li nuo­tai­ka Del­tu­vo­je šur­mu­lia­vo nuo pat ry­to. At­vy­ku­siuo­sius į gy­vo­sios ka­ro is­to­ri­jos fes­ti­va­lį ne­pra­ei­ti pro ša­lį kvie­tė ama­ti­nin­kai, gar­du­my­nų par­da­vė­jai. Nie­kas ne­no­rė­jo skirs­ty­tis ir pa­si­bai­gus mū­šiui: li­gi va­ka­ro skam­bė­jo liau­diš­ka mu­zi­ka, su­reng­tas šven­ti­nis kon­cer­tas.

Šalia mūšio lauko atgimė senieji amatai.