Pokšinčių ginklų, dundančių patrankų ir viską aplink apgaubiančių dūmų nepabūgę karo istorijos mėgėjai šeštadienį plūdo į Deltuvą. Jos apylinkėse 1812 metais vykusį prancūzų ir rusų kariuomenių mūšį gyvai atkartojo daugiau kaip du šimtai įvairių karo klubų narių. Miestelis tądien virto didžiule kariūnų stovykla.
Vaidotė GRIŠKEVIČIŪTĖ
Autorės nuotr. Kaunasi kavalerijos raitininkai.
Į kasmet vykstančią Deltuvos arba Vilkmergės mūšiu vadinamų kautynių inscenizaciją žiūrovai sukviesti jau dešimtą kartą. Šiemet jie vėl galėjo nusikelti į istoriškai reikšmingą metą ir išvysti tai, kas ties Deltuva įvyko Prancūzijos ir Rusijos karo laiku.Vienu iš svarbiausių Lietuvos žemėje laikomas susirėmimas šiam karui turėjo lemiamų pasekmių.
Pasak mūšio eigą komentavusio istoriko Valdo Rakučio, Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu iškilusi valstybės kariuomenė tuo metu Europoje neturėjo sau lygių. Prancūzų kariuomenėje būdavo iki pusės milijono karių, kai tuo tarpu kitos šalys jų turėdavo apie du šimtus tūkstančių. Imperijos valdovas Napoleonas Bonapartas buvo pasiryžęs sutriuškinti šalies galybei koją kišusią stiprią varžovę – Didžiąją Britaniją. Anot komentatoriaus, minėto karo, palikusio pėdsaką Deltuvos žemėse, pretekstas ir buvo kova su Britanija, sumušant Rusiją.
Kariuomenių puolimo veiksmus lydėjo žiūrovų plojimai.
Tačiau 1812 metų birželio 28 dieną įvykęs Deltuvos mūšis sugriovė imperatoriaus planus. Savo kariuomenei jis įsakė sunaikinti besitraukiančios Rusijos karius. Tačiau rusams pavyko sėkmingai suplanuoti pagrindinių pajėgų atsitraukimą. Jie išvengė apsupimo, persikeldami per Šventosios upę, prieš tai nukovę tūkstančius galingosios Napoleono armijos karių.
Ginkluoto susidūrimo akimirkas atgaivino narsiais kariūnais ir rūpestingomis markitantėmis virtę svečiai iš Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos. Atvyko karo istorijos entuziastų iš Kauno bei Ruklos. Mūšyje dalyvavo Ukmergės karo istorijos klubo nariai, puoselėjantys tradiciją kasmet rengti jo inscenizaciją.
Mūšio lauku žygiuoja kareiviai.
Mūšio atgaivinimo iškilmėse šį kartą sulaukta daug naujų pulkų. Per du šimtus dalyvių įsikūnijo į priešo vadus besitaikančius šaulius, žvalgybą atliekančius kavalerijos raitininkus, pėstininkus. Nemokamame renginyje žiūrovai turėjo progos pamatyti, kaip senovėje kovų vietose griaudėdavo pabūklai, kokia buvo kareivių apranga. Sužinojo, jog mūšio lauke būgnai padėdavo kariūnams žygiuoti koja kojon, o trimitai naudoti karingai nuotaikai palaikyti.
Paskutinės poilsio minutės prieš kovą.
Gausiai susirinkusiems smalsuoliams buvo įdomu pasivaikščioti po šalia mūšio lauko įrengtas pulkų stovyklas. Čia apžiūrėjo kareivių palapines, susipažino su jų gyvenimo sąlygomis, galėjo išbandyti, kaip veikia ginklai.
Pakili nuotaika Deltuvoje šurmuliavo nuo pat ryto. Atvykusiuosius į gyvosios karo istorijos festivalį nepraeiti pro šalį kvietė amatininkai, gardumynų pardavėjai. Niekas nenorėjo skirstytis ir pasibaigus mūšiui: ligi vakaro skambėjo liaudiška muzika, surengtas šventinis koncertas.
Šalia mūšio lauko atgimė senieji amatai.