Dėkojo už žmogiškumą

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Vie­nas uk­mer­giš­kis pa­pa­sa­ko­jo la­bai jaut­rią, at­jau­tos ku­pi­ną is­to­ri­ją apie šu­ne­lio gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­ją.

Sek­ma­die­nį, Mo­ti­nos die­ną, apie vi­dur­die­nį jis ėjo Vil­niaus gat­ve link mies­to.

Ne­to­li til­to pa­ma­tė au­to­mo­bi­lio par­trenk­tą šu­ne­lį. Ne­lai­mė­liui bu­vo lū­žu­si ko­jy­tė.

Ne­no­rė­jęs vie­šin­tis vy­ras pa­sa­ko­jo pir­miau­siai pa­skam­bi­nęs po­li­ci­jai – pa­pra­šė pa­dė­ti par­trenk­tam gy­vū­nė­liui. Pa­rei­gū­nai  iš kar­to at­vy­ko į ne­lai­mės vie­tą ir pa­si­siū­lė nu­vež­ti šu­niu­ką į ve­te­ri­na­ri­jos gy­dyk­lą. „Iš gat­ve va­žia­vu­sių vai­ruo­to­jų pa­gal­bon ne­pa­si­siū­lė nie­kas“, – is­to­ri­ją tę­sė uk­mer­giš­kis

Drau­ge su pa­rei­gū­nais nu­va­žia­vęs į ve­te­ri­na­ri­jos gy­dyk­lą prie tur­gaus žmo­gus pa­sa­ko­jo ten su­ti­kęs la­bai žmo­giš­ką ve­te­ri­na­rą Me­čis­lo­vą. Jis su­lei­do vais­tų, su­gip­sa­vo šu­ne­liui le­te­ną ir jį pri­glau­dė.

„No­riu la­bai pa­dė­ko­ti ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jui ir po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams, ku­rie nė ne­dve­jo­da­mi at­sku­bė­jo į ne­lai­mės vie­tą“, – dė­ko­jo už žmo­giš­ku­mą  šu­ne­lio gel­bė­to­jas.

Ta­čiau pats jis šio­je is­to­ri­jo­je pa­ro­dė pa­tį di­džiau­sią žmo­giš­ku­mą…