Ligita JUODVALKIENĖ
Neseniai „Ukmergės žinių“ redakcija gavo skaitytojos laišką, kuriame abejojama, ar savivaldybės įsteigtoje VšĮ „Ukmergės beglobių gyvūnų namai“ paisoma pagrindinių gyvūnų priežiūros taisyklių.
Moteris klausia, koks likimas į prieglaudą patekusių keturkojų laukia, praėjus nustatytam karantinu vadinamam laikotarpiui. Ar jiems pavyksta surasti šeimininkus, ar jais paprasčiausiai atsikratoma drastiškais metodais?
Skaitytojai teko girdėti, kad sterilizuoti stengiamasi kuo daugiau sugautų beglobių, net neatsižvelgiant į jų amžių bei tuo metu esančią fizinę būklę. Mat nemažai jų čia patenka ilgokai pabadavę ir išsekę.
Beglobių gyvūnų prieglaudos administratorius Aurimas Paliulis sako, kad per metus nuo prieglaudos įsteigimo čia pabuvojo apie 300 šunų ir kačių. Didžioji jų dalis išdalinama. Vienus laikinus gyventojus atsiima šeimininkai, kitiems, pamestinukams, nuolat ieškoma naujųjų namų.
Paprastai per savaitę į laikinuosius namus atvažiuoja po 4–5 keturkojus. Pasak administratoriaus, yra buvę ir „derlingesnių“ dienų – kai tiek jų atsivežama per vieną dieną.
„Važiuojame gaudyti gyvūnėlio, kai apie jį praneša gyventojai. Tačiau iš pradžių išsiaiškiname, ar jis tikrai valkataujantis. Neretai paaiškėja, kad tai – pabėgęs kaimynų šuo ar katė“, – pasakoja A. Paliulis.
Tiems, kuriems reikia nesudėtingo gydymo, pagalbą suteikia prieglaudoje dirbantis veterinaras. Nemažai sergančiųjų pasiima kitos gyvūnų globos organizacijos. Deja, sunkiai sužeistus tenka užmigdyti.
Ukmergiškiai nuolat bendrauja su viešosiomis įstaigomis iš kitų miestų – „Penkta koja“, „Naminuku“, „Lese“.
Į šias įstaigas iškeliauja keturkojai, kuriems nepavyksta surasti naujų namų, tačiau ir nėra būtinybės užmigdyti.
Krikštėnų prieglaudoje gyvūnas laikomas mažiausiai 14 dienų – jos administratorius įsitikinęs, kad per tiek laiko šeimininkas tikrai gali susirasti pradingusį šeimos draugą.
A. Paliulis tikina, kad atsivežus gyvūną, iš karto sterilizuoti jo nepuolama. Tai daroma pagal eilę, tad priglaustasis natūraliai išbūna prieglaudoje keletą savaičių. Per jas atsigauna ir sustiprėja.
Sterilizuotos katės dažnai paleidžiamos į tą pačią vietą, iš kur buvo paimtos. Pasak pašnekovo, dauguma iš jų yra laukinukės, neprisileidžiančios žmogaus. Tokių niekas ir priglausti neskuba.
Šunims šeimininkų ieškoti sekasi geriau. Vis tik pašnekovas pripažįsta, kad vasarą jaučiamas tam tikras „štilius“ – birželį pas naujus šeimininkus iškeliavo tik keli laimingiausieji. Manoma, kad žmonės atostogauja, išvyksta – ne laikas naują gyventoją į namus parsivesti.
Šiuo metu Krikštėnuose beveik visi jiems skirti narvai užimti – čia glaudžiasi 15 šunų ir 6 katės. Viena jų atsivedė 5 kačiukus. Katės dažnai laikomos po kelias viename aptvare.
A. Paliulis sako, jog pamestinukai nejaučia nepritekliaus. Per mėnesį pagal nustatytas normas šeriami prieglaudukai suėda apie 100 kilogramų sauso maisto. Tačiau labiausiai čia trūksta vietos – reikėtų dar apie 10 papildomų aptvarų.
Informacija apie prieglaudoje esančius gyvūnus, jų nuotraukos publikuojamos Ukmergės savivaldybės tinklapyje.