Pivonijos seniūnijoje Vaisgėliškiuose gyvenančių Janinos ir Juozo Kulėšių sodybą antradienį aplankė neįprastas svečias – pasiklydęs briedės jauniklis. Kadangi mamos rasti nepavyko, pamestinukui buvo surasti nauji namai – Telšių rajone įsikūręs mini zoologijos sodas „Žvėrinčius“.
Ligita JUODVALKIENĖ
Autorės nuotr. Briedžiukas ir veršelis greitai susidraugavo.
Netoli namų esančioje ganykloje veršelių draugijos ieškantį briedžiuką gerokai įdienojus pastebėjo ūkininkų sūnus Svajūnas.
Kadangi suaugusios briedės aplinkui nesimatė, žmonės nusprendė, kad briedžiukas arba kažkaip nuklydo nuo jos, arba mažylio mamą bus pakirtusi brakonierių kulka.
Jauniklis buvo visai nebaikštus, nuo žmonių nebėgo. Be vargo paėmę ant rankų keliolika kilogramų sveriantį mažylį, Kulėšiai nunešė į netoliese esančią galvijų fermą ir laikinai „apgyvendino“ aptvare kartu su veršiuku.
Galvas pasukę, ką toliau daryti su šiuo „radiniu“, ūkininkai nutarė paskambinti Ukmergės gyvūnų globos klubo pirmininkui Stasiui Barauskui.
Gamtą fotografuojantis, joje daug laiko praleidžiantis, pats ne vieną gyvūną savo sodyboje priglaudęs S. Barauskas prisipažino iš pradžių sutrikęs. „Nuvažiavęs pamačiau, kad briedžiukas dar visai jaunikliukas, kokios savaitės, ne daugiau. Žolės pats dar nepeša. Jei be mamos liko naktį, tai jau nežindęs jos gerą pusdienį. Jėgos tokį mažylį greitai apleisti gali“, – pasakojo pašnekovas.
Padėti briedžio jaunikliui pasirengęs vyras pranešė gamtosaugininkams bei Lietuvos gyvūnų globos asociacijos nariams. Nesulaukęs didelio minėtų institucijų entuziazmo, paskambino į „Ukmergės žinių“ redakciją.
Gelbėti pamestinuką ėmėme ir mes. Kadangi rūpintis gyvūnų apsauga, mūsų supratimu, aplinkosaugininkų pareiga, paskambinome jiems.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros specialistas Anatolijus Poškus stebėjosi, jog šioje vietoje, toli nuo didelio miško, atsirado tokio stambaus gyvūno jauniklis.
Briedžiai, anot jo, mėgsta didesnius miškus, nei netoliese esantis Lobų miškelis. „Patys nuvažiavę pas briedžiuką radusius žmones nebuvom – pasiūlėm, kur kreiptis tokiu atveju. Manau, kad karves auginantys ūkininkai patys žino, kuo ir kaip gyvūno jauniklį pagirdyti, kad nenusilptų“, – sakė aplinkosaugininkas.
Pasak Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininko Beno Noreikio, laikyti briedį, o tuo labiau užauginti nelaisvėje, yra labai sudėtinga. „Net zoologijos soduose tokie bandymai dažniausiai baigiasi liūdnai“, – situacijos sudėtingumo neslėpė specialistas.
Pagrindinė priežastis slypi tame, kad šio gyvūno maisto racionas labai įvairus. „Ir suaugusiam briedžiui tikrai nepakaktų tik žolės ar šieno. Kad gautų visų reikalingų mikroelementų, turi ėsti žievę, medžių pumpurus, kerpes“, – sako jis.
Vis tik pamestinukui namus pavyko surasti – briedžio jauniklį priglausti neatsisakė Telšių miškų urėdijos Ubiškių girininkijos žvėrių mini zoologijos sodas „Žvėrinčius“. Jis urėdijos iniciatyva įkurtas 1996 metais. Nuo pat jo gyvavimo pradžios gausų būrį žvėrelių prižiūri ir zoologijos sodą plečia eigulys Petras Dabrišius.
Žvėreliams keturiolikos hektarų plote sukurtos sąlygos, panašios į jų gyvenimą natūralioje gamtoje. Šiuo metu lankytojai „Žvėrinčiuje“ gali pamatyti ne tik elnius, danielius, muflonus, šernus, vilkus, bet ir meškiną Timą. „Gyveno pas mus ir briedis, bet suaugęs ištrūko iš aptvaro – matyt pasirinko laisvę“, – pasakoja eigulys.
Kulėšių sodyboje prisiglaudęs briedžiukas – pirmasis miškų gyventojas „ukmergiškis“, nukeliavęs į Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčių“.