Bitininkai Ukmergei padovanojo skulptūrą

Uk­mer­gės bi­ti­nin­kų drau­gi­ja skai­čiuo­ja pen­kias­de­šim­tuo­sius gy­va­vi­mo me­tus. Mi­nint šią su­kak­tį, ket­vir­ta­die­nį į šven­ti­nį su­si­ti­ki­mą prie Uk­mer­gės li­go­ni­nės bu­vo pa­kvies­ti uk­mer­giš­kiai. Šios įstai­gos skve­re iš­ki­lo skulp­to­riaus Ri­man­to Zin­ke­vi­čiaus su­kur­ta bi­ti­nin­ko skulp­tū­ra.

Vai­do­tė GRIŠKEVIČIŪTĖ

Au­to­rės nuotr. Ku­ni­gas Ri­man­tas La­niaus­kas pa­šven­ti­no bi­čiu­lių ju­bi­lie­jaus pro­ga iš­ki­lu­sią bi­ti­nin­ko skulp­tū­rą.

Pa­svei­kin­ti ra­jo­no bi­čiu­lių at­vy­ko Lie­tu­vos bi­ti­nin­kų są­jun­gos pre­zi­den­tas Al­gir­das Skir­ke­vi­čius, Vil­niaus bi­ti­nin­kų su­si­vie­ni­ji­mo pir­mi­nin­kas Ka­zi­mie­ras Spe­ty­la, sa­vi­val­dy­bės me­ras Al­gir­das Ko­pūs­tas, ki­ti sve­čiai. Su­lauk­ta bi­ti­nin­kau­jan­čių ko­le­gų iš Anykš­čių, Mo­lė­tų.

Ju­bi­lie­jaus su­lau­ku­sios drau­gi­jos va­do­vas Ka­zys Ašem­ber­gas pri­si­mi­nė ne­leng­vą 1961-ai­siais įkur­tos or­ga­ni­za­ci­jos veik­los pra­džią. Pa­sa­ko­da­mas, jog tuo me­tu drau­gėn bū­rė­si gė­li­nin­kai, so­di­nin­kai, bi­ti­nin­kai, jis kal­bė­jo apie su­si­vie­ni­ju­sių en­tu­zias­tų nu­veik­tus dar­bus, rū­pes­čius, su ku­riais tek­da­vo su­si­dur­ti. Džiaugs­mu dėl darbš­čių, ra­jo­ną gar­si­nan­čių drau­gi­jos na­rių pir­mi­nin­kas da­li­jo­si su ren­gi­nio da­ly­viais.

Pra­bė­gu­sius me­tus ap­žvel­gė bi­ti­nin­kys­tei daug lai­ko ati­da­vu­si Van­da Šu­kie­nė. Dau­giau kaip tris­de­šimt me­tų bi­ti­nin­kys­tės reik­me­nų par­duo­tu­vė­je dir­bu­si mo­te­ris sa­kė, jog ši vie­ta bu­vo tik­ra ra­jo­no bi­čiu­lių bu­vei­nė, ku­rion su­ei­da­vo iš­girs­ti nau­jie­nų, pa­si­tar­ti, pa­si­da­ly­ti pa­tir­ti­mi.

Skai­ty­da­ma laiš­ką at­ei­ties kar­toms, Van­da Šu­kie­nė kvie­tė iš­sau­go­ti bi­ti­nin­kys­tės tra­di­ci­jas. Iš kai­rės – A. Skir­ke­vi­čius, K. Ašem­ber­gas ir J. Za­le­pū­ga.

Pa­sak Lie­tu­vos bi­ti­nin­kų są­jun­gos pre­zi­den­to A. Skir­ke­vi­čiaus, Uk­mer­gės bi­ti­nin­kų drau­gi­ja iš ki­tų ra­jo­nų iš­si­ski­ria ga­lin­gais bi­ti­nin­kys­tės asais. Sve­čias mi­nė­jo moks­li­nin­ką Jo­ną Bal­že­ką, Jo­ną Šan­ta­rą, ku­rio mo­der­nus bi­ti­nin­kys­tės ūkis vie­nas di­džiau­sių Lie­tu­vo­je.

Gro­jant Ri­čar­do Ka­ma­raus­ko va­do­vau­ja­mam jau­nų­jų pū­ti­kų or­kest­rui, ren­gi­nio me­tu iš­kil­min­gai ati­deng­tas ju­bi­lie­ji­nės skulp­tū­ros už­ra­šas „Pro­tė­vių dva­sia svei­kai gy­ven­ti lie­pia“. „Vi­sais lai­kais žmo­nes ly­dė­jo sie­kis bū­ti svei­kiems ir stip­riems“, – jo reikš­mę aiš­ki­no bi­ti­nin­kas, so­di­nin­kas Jo­nas Za­le­pū­ga, ku­rio idė­ją su­kur­ti skulp­tū­rą įgy­ven­di­no R. Zin­ke­vi­čius. Ši skulptūra – tai bitininkų draugijos narių dovana savo miestui.

Li­go­ni­nės skve­rą pa­puo­šu­sį tau­to­dai­li­nin­ko kū­ri­nį pa­šven­ti­no ku­ni­gas Ri­man­tas La­niaus­kas. Į skulp­tū­rą bu­vo įdė­tas ir už­kal­tas bi­ti­nin­kų pa­si­ra­šy­tas laiš­kas, skir­tas at­ei­ties kar­toms. Ja­me ap­ra­šy­ta drau­gi­jos veik­la, o bū­si­mos jos šimt­me­čio šven­tės da­ly­viai – bi­čiu­lių anū­kai, pro­anū­kiai – kvie­čia­mi tęs­ti dar­bus ir iš­sau­go­ti bi­ti­nin­kys­tės tra­di­ci­jas.

Į drau­gi­jos pen­kias­de­šimt­me­tį rin­ko­si uk­mer­giš­kiai ir sve­čiai iš kai­my­ni­nių ra­jo­nų.

Už pras­min­gą il­ga­me­tį dar­bą, mei­lę bi­te­lėms, tra­di­ci­jų ir nau­jo­vių der­mę bi­ti­nin­kys­tė­je dė­ko­ta dau­ge­liui bi­čiu­lių. Lie­tu­vos bi­ti­nin­kų są­jun­gos, Uk­mer­gės bi­ti­nin­kų drau­gi­jos, ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės pa­dė­kos raš­tais, pa­žy­mė­ji­mais ap­do­va­no­ti tris de­šimt­me­čius drau­gi­jai va­do­vau­jan­tis K. Ašem­ber­gas, J. Za­le­pū­ga, J. Šan­ta­ras, An­ta­nas Na­vic­kas, Sta­sė Pau­la­vi­čie­nė, Al­do­na Šir­ve­lie­nė, ki­ti na­riai. Pa­dė­ka taip pat įteik­ta jau­na­jam bi­ti­nin­kui Li­nui Ka­zė­nui.

Ju­bi­lie­jaus pro­ga bi­ti­nin­kams sėk­mės, svei­kų bi­čių ir daug me­daus lin­kė­jo Uk­mer­gės li­go­ni­nės vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Al­gi­man­tas Ve­lič­ka, mies­to se­niū­ni­jos at­sto­vai, so­dų ben­dri­jų, ki­tų or­ga­ni­za­ci­jų va­do­vai. Anot Gė­li­nin­kų drau­gi­jos pir­mi­nin­kės Zi­nai­dos Za­ran­kie­nės, už so­duo­se ir gė­ly­nuo­se gau­sė­jan­tį der­lių rei­kia dė­ko­ti bi­tu­tėms.

Pa­si­bai­gus svei­ki­ni­mams ir ap­si­mai­nius do­va­no­mis, vi­si bu­vo pa­kvies­ti čia pat pa­ska­nau­ti švie­žio me­daus su sū­riu, agur­kais ir duo­ne­le. Bi­čių ga­mi­na­mą gar­dė­sį su ma­lo­nu­mu ra­ga­vo ir ma­ži, ir di­de­li sma­li­žiai. Sal­džios vai­šės nuo lau­ke su­sta­ty­tų sta­lų iš­tir­po kaip­mat…