Į Ukmergę praėjusią savaitę buvo susirinkę keliasdešimt Lietuvos vabalų klubo narių. Miesto gatvėmis riedanti spalvotų automobiliukų kolona dalino ukmergiškiams puikią nuotaiką. Patys klubiečiai susipažino su Ukmergės dvarais bei dalyvavo socialinėje akcijoje.
Vilma NEMUNAITIENĖ
Prie beglobių gyvūnų prieglaudos (iš kairės): šios prieglaudos administratorius Aurimas Paliulis, valdybos pirmininkė Vaida Katinaitė, šventės organizatorė Rusnė Zavadzkė, Lietuvos vabalų klubo prezidentas Linas Barščevičius ir šventės šeimininkas Valentinas Kovalenka.
Vabalai – įvairių modifikacijų „Volkswagen Kafer“ markės automobiliai, turintys oru aušinamus variklius. Juos turintys žmonės visame pasaulyje jungiasi į automobilių klubus.
Turi ne vieną
Lietuvos vabalų klubui priklauso ir du ukmergiškiai. Vienas jų – praėjusios savaitės renginio Ukmergėje šeimininkas Valentinas Kovalenka. Jis turi tris VW vabalus – klasikinį „vabaliuką“, atvirą kabrioletą ir autobusiuką.
Klubiečiai savaitgaliui buvo apsistoję Valentino sodyboje. Atvyko per 30 žmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos, Peterburgo. Kultūrinę šventės dalį organizuoti padėjo Valentino sesuo, Užupio pagrindinės mokyklos mokytoja Rusnė Zavadzkė.
Ji lydėjo svečius į Taujėnų, Krikštėnų ir renovuojamą Smetonos dvarą. Krikštėnuose aplankė beglobių gyvūnų prieglaudą ir paliko gyvūnėliams maisto. Labdaringa veikla – viena iš klubo veiklos sričių.
Gedimino Nemunaičio nuotr. Rusnė Zavadzkė, jos brolis Valentinas Kovalenka ir Lietuvos vabalų klubo prezidentas Linas Barščevičius (dešinėje).
R. Zavadzkė pasakojo, jog visada domėjosi brolio pomėgiu. Jau daug metų ir pati dalyvauja klubo veikloje.
Komfortu nepasižymi
Lietuvos vabalų klubo prezidentas Linas Barščevičius pasakojo, kad tokios, kaip praėjusią savaitę Ukmergėje vykusi, kelionės – jų klubo tradicija. Pabūti kartu, pabendrauti, kolona pravažiuoti per miestą – smagus pojūtis kiekvienam.
1996 metais įkurtas klubas šiuo metu vienija 64 narius. Kiekvienas jų turi dažniausiai ne po vieną VW markės vabalą. Iš viso šių restauruotų mašinų klubiečiai turi per 150.
L. Barščevičius mano, kad mūsų tautiečių garažuose gal dar ir dūlo koks gyvenimui neprikeltas „vabaliukas“.
„Šios mašinytės tikrai nėra vienintelis automobilis klubo narių šeimose“, – pasakoja L. Barščevičius. Jis ir kiti klubiečiai tikina, kad važiuoti tokioje mašinytėje tikrai nėra patogu. Komforto čia nedaug. Turėti tokią transporto priemonę, restauruoti ją – tiesiog hobis, gyvenimo būdas.
Gerai sureguliuotas „Volkswagen Kafer“ automobilis 100 kilometrų sunaudoja apie 7 litrus benzino. Dauguma senųjų vabalų turėjo 1,2 l darbinio tūrio variklius, o vėliau atsirado versijų ir su 1,3 l bei 1,5 l darbinio tūrio varikliais.
Dėl atsarginių detalių „Volkswagen Kafer“ automobiliams nekyla problemų, mat jas iki šiol gamina ne viena firma. Lietuvos vabalų klubas taip pat turi sandėlį, kuriame kaupia populiariausias detales.
Kiekviena iš klubo narių mašinyčių turi savo istoriją, o tokių transporto priemonių kaina labai įvairi – nuo 5000 litų iki daugiau nei pusės milijono.
• Teigiama, kad VW vabalo sukūrimas ir gyvavimas – vienas margiausių puslapių automobilizmo istorijoje.
• 1931 metais Zündapp motociklų gamykla Vokietijoje pasiūlė žymiam austrų kilmės automobilių konstruktoriui Ferdinandui Porsche sukurti pigų, mažo litražo keturvietį automobilį. Pirmieji trys prototipai buvo pagaminti Štutgarte, asmeninėse konstruktoriaus dirbtuvėse. Deja, dėl ekonominių sunkumų gamykla atsisakė savo ketinimų.
• Jau po metų F. Porsche sudarė naują sutartį su kitais gamintojais NSU. Šiems užsakovams taip pat pagaminti keli bandomieji automobiliai, bet apribota NSU finansinė padėtis neleido pradėti gaminti sukurtų automobilių.
• Netrukus Vokietija pradėjo plačią socialinę programą. 1934 metais F. Porsche įsipareigojo sukurti pirmąjį „liaudies automobilį“. Jam buvo keliami konkretūs reikalavimai: automobilis skirtas šeimai, maksimalus greitis – 100 km/h, kuro sąnaudos – 7 litrai, na, o kaina – ne daugiau nei 1000 Reichsmarkių (tiek Vokietijoje kainavo paprastas motociklas).
• Prototipas, bandymuose nepatyręs rimtų gedimų, patvirtinamas masinei gamybai.
• 1938 metais Wolfsburge naujai statomai VW gamyklai padedamas kertinis akmuo. Iškilmių metu pristatomi trys KdF-Wagen automobiliai: sedanas, sedanas su atveriamu stogu ir kabrioletas. Šalyje prasideda plati automobilio reklaminė akcija.
• Antrojo pasaulinio karo metu gamykloje pradėti gaminti kariniai automobiliai. Naudojant anksčiau sukurtą VW vabalo konstrukciją, ji sėkmingai pritaikyta karinių visureigių gamybai.
• 1948 metais VW paletėje atsirado puošnūs įvairiaspalviai vabalai, imtas gaminti vabalas kabrioletas ir VW transporteris. Plečiant automobilių gamybą pradėtas plėsti servisų tinklas, o naujas VW gamyklas imta statyti toli už Vokietijos ribų. Dar vėliau gamyklos produkciją papildė žymūs VW kupė automobiliai Karmann Ghia, įvairių modifikacijų Typ 3, Typ 4, smėlio bagiai, visureigiai, specialūs pašto automobiliai ir įvairios transporterių modifikacijos.
• Retas automobilių gamintojas galėjo pasigirti tokia didele VW automobilių įvairove bei gamyklų gausa. Net 20 gamyklų įvairiose pasaulio šalyse gamino vabalus ir kitus VW automobilius. Vokietijai 1978 metų pradžioje sustabdžius vabalų gamybą, juos gaminti liko dar 8 šalys, o Meksika, pradėjusi vabalų gamybą 1954 metais, nustojo juos gaminti tik 2003 metais. Brazilija, pradėjusi VW autobusėlius gaminti dar šeštajame dešimtmetyje, juos gamina iki šiol. Žymiausių pasaulio automobilių konkurse vabalas išrinktas amžiaus automobiliu.
• VW vadovybė, norėdama modernizuoti vabalo gamybą, 1998 metais pradėjo gaminti New Beetle. Nors techniškai šis automobilis nieko bendro neturi su senuoju klasikiniu vabalu, tačiau tai šiuolaikiškas ir modernus automobilis, primenantis dailias klasikinio vabalo formas.
• Daugiau kaip per 6 gamybos dešimtmečius pasaulį išvydo 21,5 milijono vabalų. Dėl savo populiarumo ir neįprastų kėbulo formų vabalas tapo kultiniu automobiliu. Šiuo metu sunku būtų surasti šalį, kuri neturėtų savo vabalų klubo.
