Areštinė: vieniems – bausmė, kitiems – gyvenimo būdas

Ad­mi­nist­ra­ci­nius tei­sės nu­si­žen­gi­mus pa­da­rę as­me­nys tu­ri pa­si­rin­ki­mą. Jie ga­li su­mo­kė­ti pa­skir­tą bau­dą, ati­dirb­ti už ją ar­ba iki tris­de­šim­ties pa­rų pail­sė­ti areš­ti­nė­je. Pa­si­rin­kus pas­ta­rą­ją, ne tik bau­dos mo­kė­ti ne­rei­kia – val­gis, nak­vy­nė šva­rio­je pa­ta­ly­nė­je nie­ko ne­kai­nuo­ja.

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Ai­das Dut­kus pa­sa­ko­jo apie sustiprintą areštinės apsaugą.

 

Uk­mer­gės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to areš­ti­nė­je yra 14 ka­me­rų ir kar­ce­ris. Areš­ti­nė­je vie­nu me­tu ga­li bū­ti pa­tal­pin­tas 31 as­muo.

Čia lai­ki­nai „ap­gy­ven­di­na­mi“ su­lai­ky­tie­ji, su­im­tie­ji, nu­teis­tie­ji bei ad­mi­nist­ra­ci­ne tvar­ka areš­tuo­ti as­me­nys. Šiuo me­tu areš­ti­nė­je ad­mi­nist­ra­ci­nį areš­tą at­lie­ka 18 as­me­nų. Dar 65 lau­kia sa­vo ei­lės.

„Už nie­ką…“

Mū­sų ap­si­lan­ky­mo me­tu areš­ti­nė­je bu­vo ty­lu – nie­kas ne­triukš­ma­vo, ne­dai­na­vo, kumš­čiais du­rų ne­dau­žė ir į lais­vę ne­si­ver­žė. Jei ne nuo­lat ko­ri­do­riuo­se ke­lią pas­to­jan­čios ke­liais už­rak­tais ra­ki­na­mos gro­tos, at­ro­dy­tų, kad ki­taip čia nė ne­bū­na.

To­kias iliu­zi­jas iš­sklai­dė areš­ti­nės vir­ši­nin­kas Egi­di­jus Če­ka­naus­kas – bū­na čia vis­ko: ry­ja­mi šaukš­tai, pjaus­to­mos ve­nos, net ban­do­ma pa­bėg­ti.

Tą­dien vie­ni ra­miai mie­go­jo „po­pie­ti­nio mie­go“, ku­ris iš nuo­bo­du­lio tik­riau­siai čia tę­sia­si di­dži­ą­ją pa­ros da­lį. Ki­ti pa­si­vaikš­čio­ji­mų kie­me­ly­je, užuot kvė­pa­vę gry­nu oru, go­džiai trau­kė dū­mą.

Vie­no­je ka­me­ro­je lo­vo­je gu­lin­tis jau­nuo­lis pa­si­ro­džius žur­na­lis­tams pa­slė­pė gal­vą po ant­klo­de. Tik įsi­ti­ki­nęs, kad nie­kas jo ne­ke­ti­na slap­čia fo­to­gra­fuo­ti, at­si­sė­do lo­vo­je. Var­do nei pa­var­dės sa­ky­ti ne­no­rė­jęs areš­ti­nės gy­ven­to­jas šne­ku­čia­vo­si no­riai. Vis­gi nau­ji žmo­nės – ne pa­rei­gū­nai, ne ka­me­ros „drau­gai“, ku­rie tuo me­tu nau­do­jo­si tei­se va­lan­džiu­kę pa­bū­ti lau­ke.

Vy­ru­kas pri­si­pa­ži­no areš­ti­nė­je at­si­dū­ręs an­trą kar­tą. Gy­rė­si ne­sąs be­dar­bis. Koks ga­lė­tų bū­ti jo dar­bas, be­lie­ka spė­lio­ti, nes su­dė­jus abi baus­mes, jau­ni­kai­tis „pra­stū­mė“ čia be­veik pen­kias­de­šimt pa­rų.

„Ko­dėl jūs ne­no­ri­te pa­si­vaikš­čio­ti?“ – klau­sia­me. „Aš ir ka­me­roj pri­si­vaikš­tau – mi­nu ir mi­nu pir­myn at­gal“, – pa­aiš­ki­no. „Už ką sė­di?“ – smal­sau­ja­me. „Už nie­ką“, – ne­dve­jo­da­mas at­šo­vė mū­sų pa­šne­ko­vas.

„Tai čia vi­si jie už nie­ką sė­di. Ki­to­kio at­sa­ky­mo ir ne­si­ti­kė­kit“, – pa­ta­rė pa­rei­gū­nai.

Al­ter­na­ty­va bau­dai

Uk­mer­gės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas Ro­lan­das Kiš­kis sa­ko, kad prie areš­ti­nės du­rų dėl lais­vų vie­tų trū­ku­mo nu­tį­sus to­kiai ei­lei, kai ku­rie nu­baus­tie­ji nuo baus­mės taip ir iš­si­su­ka. Mat ad­mi­nist­ra­ci­niam areš­tui yra tai­ko­mas vie­nų me­tų se­na­ties ter­mi­nas.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­sas lei­džia ne­su­mo­kė­tas ir ne­iš­ieš­ko­tas bau­das pa­keis­ti ne­mo­ka­mais vie­šai­siais dar­bais ar­ba ad­mi­nist­ra­ci­niu areš­tu. Taip užuot ga­vus lė­šų, pa­pil­dan­čių biu­dže­tą, iš mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gų yra iš­lai­ko­mi nu­si­kal­ti­mus ar ad­mi­nist­ra­ci­nius pra­si­žen­gi­mus pa­da­rę as­me­nys.

Anot vir­ši­nin­ko, per­si­kė­lus į nau­jas ko­mi­sa­ria­to pa­tal­pas, areš­ti­nė ta­po ypač „po­pu­lia­ri“. Vi­du­ti­nis pa­ros vi­dur­kis anks­čiau bu­vo 13, da­bar jis iš­au­go dvi­gu­bai.

„Dau­gu­ma čia sė­din­čių nie­kur ne­dir­ba, ne­tu­ri kuo bau­dos su­si­mo­kė­ti. O apie vie­šuo­sius dar­bus jie net ne­gal­vo­ja – vie­toj jų pa­si­ren­ka areš­ti­nę. Jei ga­li šil­tai nie­ko ne­veik­da­mas pa­sė­dė­ti, kam dirb­ti?“ – sa­ko pa­šne­ko­vas.

Sko­los ne­lie­ka

Ad­mi­nist­ra­ci­nis areš­tas ga­li bū­ti ski­ria­mas iki 30 pa­rų, ne­žiū­rint to, ko­kio dy­džio bau­dą už pa­žei­di­mą sky­rė teis­mas. Vie­na areš­ti­nė­je pra­leis­ta pa­ra „at­per­ka“ 20 li­tų ne­su­mo­kė­tos bau­dos. Pa­si­bai­gus mak­si­ma­liam areš­to ter­mi­nui, pra­si­žen­gė­liai ga­li at­si­kra­ty­ti ir 600, ir 4000 li­tų bau­dos.

Vir­ši­nin­kas dėl to­kios ne­ly­gy­bės įžiū­ri spra­gą Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­se. „Tai tu­rė­tų bū­ti trak­tuo­ja­ma kaip ne­at­lik­ta baus­mė ir as­me­nims tu­rė­tų bū­ti „pri­ka­bi­na­ma“ sko­la. Ją bū­tų ga­li­ma iš­skai­čiuo­ti iš at­ly­gi­ni­mų, jiems pra­dė­jus dirb­ti“, – svars­to jis.

Kai ku­rie as­me­nys taip įsi­gud­ri­na, kad areš­ti­nė­je gy­ve­na nuo­lat. Iš­ėję į lais­vę, pa­si­sten­gia ką nors iš­krės­ti ir bū­na grą­ži­na­mi pa­rei­gū­nų prie­žiū­ron. Yra per me­tus čia pra­lei­džian­čių po pen­kis-še­šis mė­ne­sius.

Mais­to ne­ra­ga­vo

Per me­tus Uk­mer­gės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to areš­ti­nė­je lai­ko­mi as­me­nys iš vals­ty­bės biu­dže­to „su­val­go“ 100 tūks­tan­čių li­tų. Per mė­ne­sį vie­nam „gy­ven­to­jui“ iš­lei­džia­ma apie tūks­tan­tį li­tų.

Po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas yra su­da­ręs su­tar­tį su VšĮ „Kre­tin­gos mais­tas“. Areš­tan­tų die­nos nor­mai ski­ria­ma 9,3 li­to. „Pats ne­su ra­ga­vęs to mais­to. Bet ma­nau, kad mai­ti­na­mi jie vi­sai pa­do­riai – nie­kas ne­si­skun­dė“, – sa­ko vir­ši­nin­kas.

Ra­cio­nas ne itin įvai­rus, bet var­gu ar ge­riau mai­ti­na­mi ša­lies li­go­ni­nė­se be­si­gy­dan­tys pa­cien­tai. Pus­ry­čiams ir va­ka­rie­nei – su­muš­ti­niai su sū­riu bei deš­ra, po rie­kę duo­nos bei ba­to­no, va­di­na­ma bal­ta miš­rai­nė ar­ba sa­lo­tos su sil­ke. Pie­tums – lėkš­tė sriu­bos, mė­siš­kas pa­tie­ka­las su gar­ny­ru, kom­po­tas ir po ke­le­tą rie­ku­čių duo­nos. Mais­tas ga­mi­na­mas „Ši­lo“ vi­du­ri­nės mo­kyk­los vir­tu­vė­je, pri­sta­to­mas ter­mo­suo­se ir pa­tie­kia­mas vien­kar­ti­niuo­se in­duo­se.

Tvir­čiau­sia va­liu­ta

To­kio­je šva­rio­je, kar­tą per sa­vai­tę kei­čia­mo­je pa­ta­ly­nė­je ne vie­nas iš čia lai­ko­mų as­me­nų na­muo­se var­gu ar mie­ga. Už skal­byk­los pa­slau­gas mo­ka ko­mi­sa­ria­tas. Taip pat kas­met ne­ma­ža su­me­lė iš­lei­džia­ma vais­tams. Po­pu­lia­riau­si – ra­mi­nan­tie­ji bei nu­skaus­mi­nan­tie­ji vais­tai.

R. Kiš­kis ma­no, kad są­skai­tos už elek­trą su­ma­žė­tų, jei areš­tuo­tie­ji bū­tų ap­mo­kes­tin­ti mo­kes­čiu už su­nau­do­tą elek­tros ener­gi­ją ar­ba ri­bo­ja­mas nau­do­ji­mo­si lai­kas. „Ko­kių tik prie­tai­sų jie čia ne­tu­ri – pra­de­dant spi­ra­lė­mis ar­ba­tai vir­ti, bai­giant ra­di­jo im­tu­vais ir te­le­vi­zo­riais“, – pa­sa­ko­ja jis. Vi­sus juos įjun­gus, elek­tros skai­tik­lis areš­ti­nė­je švilp­te švil­pia.

Ką ne ką, o stip­rią ar­ba­tą, va­di­na­mą če­fy­rą, tai jie mėgs­ta. Dar vie­na la­bai tvir­ta va­liu­ta tarp areš­ti­nės gy­ven­to­jų – rū­ka­lai. Ci­ga­re­tėms pa­bran­gus, ar­ti­mie­ji vis re­čiau jo­mis le­pi­na, tai­gi ten­ka pa­si­telk­ti sa­vo iš­mo­nę.

Kar­tais dėl rū­ka­lų net ba­do strei­ką pa­skel­bia. Apie vie­ną to­kį strei­ką pa­pa­sa­ko­jo ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Ai­das Dut­kus: „Vie­nas ne­pil­na­me­tis iš­kė­lė ul­ti­ma­tu­mą – ar­ba duo­dat ci­ga­re­čių, ar­ba skel­biu ba­do strei­ką. O pa­ties vie­no­je ran­ko­je sto­ra duo­nos rie­kė, ki­to­je – deš­ros ga­ba­las.“ Be­pi­gu ba­do strei­kus skelb­ti, kai ar­ti­mie­siems kar­tą per dvi sa­vai­tes lei­džia­ma ati­temp­ti de­šimt ki­log­ra­mų sve­rian­tį lauk­ne­šė­lį.

Trans­por­to prie­mo­nės – drau­džia­mos

Drau­džia­mų at­neš­ti su­im­tie­siems daik­tų są­ra­šas il­gas. Ša­ly­je ga­lio­jan­čios areš­ti­nių tvar­kos tai­syk­lės čia įneš­ti drau­džia ne tik šau­na­muo­sius gin­klus, nar­ko­ti­nes me­džia­gas, to­pog­ra­fi­nius že­mė­la­pius, kom­pa­sus bei ka­ri­nę uni­for­mą, bet ir trans­por­to prie­mo­nes. Sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, ko­kia trans­por­to prie­mo­nė ke­lio­li­kos kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to ka­me­ro­je bū­tų nau­din­ga čia at­lie­kan­čia­jam baus­mę.

Areš­ti­nės pri­žiū­rė­to­jai kruopš­čiai pa­tik­ri­na vi­sus į ka­me­ras pa­ten­kan­čius daik­tus. Ta­čiau, anot pa­va­duo­to­jo, ne iš kar­to ir jie kiek­vie­ną gud­ry­bę per­kan­da. Jis pri­si­me­na nu­ti­ki­mą se­no­jo­je ko­mi­sa­ria­to areš­ti­nė­je. „Sy­kį ry­tą at­ei­nam į vie­ną ka­me­rą – vi­si gir­ti. Pa­gal­vo­jom, gal per mū­sų ne­ap­si­žiū­rė­ji­mą tarp daik­tų al­ko­ho­lio pa­slėp­ta bu­vo. Keis­čiau­sia pa­si­ro­dė, kai ke­lis ry­tus – vis tas pats vaiz­de­lis – vi­si to­je ka­me­ro­je kaip po ge­rų iš­ger­tu­vių. Pa­vy­ko iš­si­aiš­kin­ti – su­si­ra­do gud­ruo­liai sie­no­je ke­lių cen­ti­met­rų dy­džio ply­še­lį, per ku­rį ge­ra­da­riai iš gat­vės vie­ną žar­ne­lės ga­lą į bu­te­lį įmer­kę, ki­tą į ka­me­rą įlei­do“, – pa­sa­ko­ja A. Dut­kus.

Ne­ra­šy­tos tai­syk­lės

Areš­ti­nė­je ga­lio­ja ir ne­ra­šy­tos tai­syk­lės. Nes areš­ti­nė – lyg ma­žas ka­lė­ji­mas.

„Gy­ven­to­jai“ pa­si­skirs­tę į tam tik­ras kas­tas. Ne­su­so­din­si į vie­ną ka­me­rą nu­skriaus­tų­jų – ka­lė­ji­mų žar­go­nu va­di­na­mų „ožiais“ ir „gai­džiais“ – su aukš­tes­nių kas­tų at­sto­vais. „Na, bū­tų blo­gai“, – daug ne­aiš­ki­na pa­rei­gū­nai.

Vis tik dau­ge­liui pa­ly­gin­ti su kas­die­ne bui­ti­mi gy­ve­ni­mo są­ly­gos – be­veik ka­ra­liš­kos: kar­tais nie­kur ne­dir­ban­čiam žmo­gui net tris kar­tus per die­ną gau­na­mas mais­tas – pra­ban­ga.

Bet ne­lais­vės die­nos, ma­tyt, vi­siems pra­ilgs­ta, nes pra­mo­gų są­ra­šas ka­me­ro­je la­bai jau ri­bo­tas. Vie­na jų – ant po­pie­riaus nu­si­pieš­tos kor­tos (tik­ras drau­džia areš­ti­nės re­ži­mo tai­syk­lės).

Pra­ri­jo tris šaukš­tus

Areš­ti­nė­je ne­se­niai pra­dė­ta kaup­ti bib­lio­te­ka. Ta­čiau, anot pa­rei­gū­nų, kny­gas skai­to tik „rim­ti“ ka­li­niai. „Rim­tas“ šiuo at­ve­ju tu­rė­tų reikš­ti ne­lais­vė­je ne mė­ne­sį ir ne du pra­lei­du­sį ka­li­nį.

Dar lie­ka pa­si­vaikš­čio­ji­mai ma­ža­me vi­di­nia­me kie­me­ly­je. Ar­ba ga­li­ma ra­šy­ti. Per me­tus tik­riau­siai to­nos po­pie­riaus pri­ra­šo­ma – taip areš­ti­nės gy­ven­to­jai stu­mia nuo­bo­džias die­nas, slen­kan­čias tarp ke­tu­rių sie­nų. Po­pu­lia­riau­si „žan­rai“ – laiš­kai ir skun­dai.

Pa­na­šu, kad il­gas lais­va­lai­kis areš­ti­nė­je tie­siog la­vi­na nu­teis­tų­jų fan­ta­zi­ją. Sy­kį vie­nas su­si­gal­vo­jo ori­gi­na­lią pra­mo­gė­lę – at­ne­ša pri­žiū­rė­to­jas pie­tus, o tas kapt už šaukš­to ir… pra­ri­jo. Puo­lė pa­rei­gū­nai į pa­ni­ką, gy­dy­to­ją iš­kvie­tė. Me­di­kai nu­ra­mi­no – ope­ra­ci­jos ne­rei­kia.

Ka­me­ros fa­ky­ras po to dar ke­lis šaukš­tus pra­ri­jo, bet pas­kui pa­čiam toks „mais­tas“ nu­si­bo­do. Me­di­kų pa­gal­bos pri­rei­kė ki­tam – ve­nas vien­kar­ti­niu sku­ti­mo­si pei­liu­ku per­si­pjo­vu­sia­jam.