Velykos nuo seno buvo siejamos su stalo kultu – valgiais, gėrimais, tuo, kuo stalas dengiamas ir puošiamas. Gausių vaišių prieš šventes gyventojai plūsta į parduotuves, kvapai sklinda iš šeimininkių virtuvių. Tačiau sukiotis prie puodų patinka ne visiems: gatavų patiekalų dairomasi kitur.
Vaidotė ŠANTARIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Per Velykas susėsime prie nekasdieniškai atrodančių stalų.
Pasak etnologų, lietuviai itin paisė velykinių vaišių ruošimo papročių. Šventiniai patiekalai turėjo padėti užsitikrinti šeimos gerovę, simbolizavo laimę, gerą derlių. Teigiama, jog be margintų kiaušinių vienas būtiniausių Velykų stalo valgių buvo ne kas kita, o rūkyti, sūdyti ir virti lašiniai. Šventė taip pat neįsivaizduota be rūkyto avienos kumpio, kopūstais ir grybais įdarytų pyragų, įvairių rūšių krienų padažų, Velykų bobos.
Kaip keičiasi mūsų įpročiai, pastebi maisto gamintojai, kurie artėjant Velykoms sulaukia prašymų paruošti šventinių valgių. Tokią paslaugą kai kurios įmonės siūlo tiems, kurie patys ne itin mėgsta sukiotis virtuvėje.
Viena tokių – kavinė „Fortūna“. Jos darbuotoja Neringa Miškinienė pasakojo, jog ukmergiškiai pageidauja keptų mėsos vyniotinių, mielinių pyragų, šakočių, skruzdėlynų. Dėl gatavos produkcijos kreipiasi ne tik darboviečių kolektyvai. „Prašo ir pavieniai gyventojai – tie, kurie nori naminio maisto“, – sakė ji.
Nėra kam švęsti…
Moteris lygina – šios Velykos nebe tokios gausios užsakymų. Svarsto, jog žmonės daug ko nebeįstengia įpirkti. „Ir išvis nėra kam pirkti: nebeliko mūsų klientų – dauguma jų išvažiavo į užsienį“, – kalbėjo pašnekovė.
Kai kurių kavinių šeimininkai nusprendė dirbti per pačias Velykas. Namuose per šventes užsibūti nenorinčių klientų sulaukti tikisi „Viešnagė“. Tačiau viena jos savininkių Stasė Ankštutienė pastebi, jog žmonės tomis dienomis nelinkę šitaip pramogauti – gal tik jaunimo daugiau užsuka. Tuo metu didesnių miestų kavinės vilioja netgi specialiai Velykoms pagal senovinius lietuvių receptus pagamintomis vaišėmis.
Vaišių užsisako
Daugiau darbo prieš šventes ir „Vilkmergės“ restorano šeimininkėms, mėsos, žuvies ir kitus patiekalus gaminančioms pagal užsakymus. Šviežių gaminių galima užsisakyti bet kurioje rajono vartotojų kooperatyvo parduotuvėje. „Tokią naujovę buvome sugalvoję prieš Kalėdas, ir ji pasiteisino. Todėl naminių produktų siūlome ir Velykų stalui“, – sakė įmonės direktorė Angelė Andrikonienė.
Pirkėjams už prieinamą kainą siūloma įvairių vyniotinių su liežuviu, žirneliais, slyvom, vištienos vyniotinis su razinom, kepta kiaulienos šoninė, kepta žuvis, jūros lydekos vyniotinis.
Klientai įvertino ir kitą naujovę: parduotuvėje galima užsisakyti šimtalapį, kuris vežamas iš Alytaus. Pasak A. Andrikonienės, šio dzūkų kepinio pageidauja nemažai ukmergiškių.
Prieš šventes gyventojai nelinkę išlaidauti. Intensyvi velykinė prekyba prasideda ir parduotuvės užplūstamos savaitės pabaigoje. „Tuomet prie mėsos, pyragų stovi moterys, prie stipresnių gaminių – vyrai“, – šypsosi pašnekovė.
Ji sako, kad ir parduotuvėse pasiruošta Velykoms, kuriant šventinę nuotaiką: „Kad žmogui užėjus būtų šviesu, gražu, pardavėjos išradingai viską puošia. Visur žaluma, pražydinti berželiai, kačiukai.“
Puošiasi namus
Pavasariu, Velykomis dvelkia ir Kauno gatvėje esančioje Ukmergės gėlininkų draugijos parduotuvėje. Čia pirkėjai teiraujasi puokštelių, kompozicijų ne tik šventiniam stalui, bet ir namams.
„Perka hiacintus, narcizus, tulpes, prašo velykinių kompozicijų. Darom jas su žirginėliais, kačiukais, dekoruojam pumpurais, kiaušinukais, įtupdom paukščiukų. Sukam lizdelius – jie reiškia ir šeimą, gausumą“, – pasakojo parduotuvėje dirbanti Laima Juzakėnienė.
Natūralias medžiagas moteris taip pat naudoja, puošdama savo namus. Iš anksto prisidžiovina samanų – jomis dekoruoja vazonėlius. Pataria užsiauginti kviečių, kvietrugių želmenų – į juos patupdytas paukščiukas atrodys itin gražiai.