Šiemet sukako 40 metų, kaip Regina Zabielienė į liaudiško šokio sūkurį įtraukia ukmergiškius.
Ne vieną kartą šokėjų išauginusi choreografė veiklos sukakties proga žvelgia į praėjusius metus ir jau ruošiasi kitų metų Dainų šventei.
R.Zabielienė Ukmergės kultūros centre pradėjo dirbti 1982-ųjų rugpjūtį. Po pusmečio jau pristatė programą, kurią paruošė kaip diplominį darbą. Ją sudarė merginų, vyrų bei mišrūs šokiai – visi folkloro žanro. Diplomą jauna choreografė apsigynė aukščiausiu balu.
„O toliau laukė darbas“, – prisimena R. Zabielienė. 1985-aisiais jos paruošti šokėjai pirmą kartą atstovavo rajonui Dainų šventėje. Nuo tada su merginų ir moksleivių kolektyvais dalyvavo visose vykusiose Dainų šventėse. Pasitaikydavo tokių metų, kai paruošdavo net tris kolektyvus.
Tarptautinė patirtis
Koncertavo jos kolektyvai Moldovoje, Rumunijoje, Estijoje, Latvijoje, Ukrainoje. Sako, kad vienas įspūdingiausių – 1993-iųjų metų tarptautinis liaudiško šokio festivalis Piteščio mieste, Rumunijoje. Į jį lietuviai atvyko lydimi fanų – rėmėjai, padovanoję kolektyvui kelionę, į renginį važiavo kartu. „Po mūsų pasirodymų jie pradėdavo ploti, o paskui juos – visa salė“, – prisimena pašnekovė.
Įsiminė ir festivalis Bulgarijos sostinėje Sofijoje. Į jį suvažiavo 140 kolektyvų iš visos Europos. Festivalio metu užsimezgė bendradarbiavimo ryšiai su graikų ir baltarusių kolektyvais. Jau kitais metais jie šoko Ukmergės miesto šventėje.
Graikų kolektyvas, iš Lietuvos skrisdamas namo, buvo sulaikytas „už šaltojo ginklo gabenimą“. Pasirodo, pareigūnai šaltuoju ginklu palaikė prie tautinio kostiumo nešiojamą butaforinį peilį. Tokiais peiliais buvo „apsiginklavę“ kolektyvo nariai ir dėl jų pateko į nuotykį, kuris, viską išsiaiškinus, baigėsi laimingai.
Aukso laikai
Svarbi kolektyvų gyvenimo dalis – konkursai. Jų buvo daugybė. Aukščiausias pasiekimas – respublikiniame moksleivių šokių konkurse „Aguonėlė“ merginų grupės užimta III vieta. Savo pasirodymu kolektyvas aplenkė didmiesčius, dėl to susilaukė komisijos pirmininkės pagyrimų.
Pasak choreografės, tai – aukso laikai. Kolektyvas buvo aprūpintas kostiumais – nuo drabužių iki batelių bei karūnų. Daugiau nei prieš dešimtmetį Kultūros ministerija sudarė galimybes įsigyti tautinius kostiumus, padengdama 50 proc. išlaidų. Tad 16-ai merginų buvo pasiūdinti kostiumai, kurie iki šiol kultūros centre yra naujausi ir geriausi.
Pradėjusi dirbti mokykloje Želvoje, R. Zabielienė subūrė kolektyvą, kuris koncertavo Dainų šventėje. Tai – dar vienas didelis pasiekimas, nes kolektyvai iš kaimų paprastai šiame renginyje nedalyvauja. O Želvos šokėjai į šventę vyko net tris kartus: dusyk – merginų kolektyvas, o trečią – mišrus. Pasak R. Zabielienės, įsigyjant kostiumus labai padėjo mokyklos direktorius. „Nupirkus medžiagą, ką sugebėjau, siuvau pati. Visų mergaičių prijuostės buvo apnertos, karūnos išpuoštos savom rankom“, – pasakoja vadovė.
Koncertuojant aplankyta daugybė Lietuvos miestų. O Panevėžio, Vilniaus, Širvintų, Utenos, Rokiškio renginiuose dalyvaudavo nuolat.
2013-aisiais, minint Kultūros dieną, R. Zabielienei rajono savivaldybė suteikė Geriausios metų kultūros darbuotojos vardą bei skyrė premiją. Šį apdovanojimą ji laiko reikšmingiausiu savo darbų įvertinimu.
Nuo praeities į dabartį
R.Zabielienė sakė norinti padėkoti visiems savo šokėjams, kurių, per tiek metų dirbant kultūros centre ir mokyklose, tikriausiai jau – nebe šimtai, o tūkstančiai.
„Dirbau ir su vaikais, ir su jaunimu, ir su suaugusiais bei pagyvenusiais. Per tiek metų vyko didžiulė kaita. Gaila, nesugalvojau surašyti visų vardų, – mąsto kolektyvų vadovė. – Norėčiau, kad mano šokėjai pasidžiaugtų kartu su manimi. Tegul kiekvienas prisimena, kas kada šoko, kiek, kokiuose renginiuose dalyvavo.“
Dabartis, pasak choreografės, yra skurdi. „Labai daug negatyvo įnešė pandemija – kolektyvai išsibarstė ir sunku vėl surinkti.“ O ir žmonės nebe tokie motyvuoti. „Anksčiau kolektyvo veikla būdavo šventas reikalas. Jei laukdavo koncertas, visus darbus mesdavo į šoną ir važiuodavo. Dabar į repeticijas nori – eina, nenori – neina. Galvoju, kaip uždegti meile šokiui, noru dalyvauti renginiuose. Kas bent kartą pasirodo Dainų šventėje, nori dar. Nors būna sunku, tenka iškęsti kaitrą, lietų ir kitus nepatogumus, tačiau įspūdis išlieka visam gyvenimui“, – dalijosi choreografė.
2024-aisiais vyks šimtmečio Dainų šventė, bus minimas šimtmetis nuo pirmąsyk surengtos Dainų šventės Kaune. Jau dabar jai intensyviai ruošiamasi, rengiamas repertuaras. Kultūros centre trečius metus šoka moterų grupė. Sąstatas – pilnas, bet kas nori, gali prisijungti.
Visą rugsėjo mėnesį renkamos 9–11 metų mergaičių ir 15–18 metų merginų grupės. „Labai norėtųsi surinkti atskiras mergaičių ir merginų grupes, kad galėtume išvykti į šventę“, – sakė R. Zabielienė.
Naujų narių priėmimas vyksta antradieniais kultūros centre. Registruotis el. p. [email protected] arba tel. 8 618 08207.
