Stanislovas BUDRAITIS
Istorikas
1863 m. sausio 22 d. Lenkijoje Centrinis tautinis komitetas, pasivadinęs Laikinąja tautine vyriausybe, paskelbė sukilimą Lietuvoje ir Lenkijoje. Lietuvoje sukilimo vadais paskirti Konstantinas Kalinauskas, Zigmantas Sierakauskas ir kunigas Antanas Mackevičius.
1863–1864 m. sukilimas neaplenkė ir Ukmergės apskrities. Gausūs sukilėlių būriai veikė Lėno ir Šešuolių miškuose. Kaip rašo Ona Maksimaitienė savo knygoje „Lietuvos sukilėlių kovos 1863–1864 m.“, Lėno ir Šešuolių miškuose įvyko 22 svarbesni mūšiai. Didžiausi mūšiai vyko netoli Siesikų, šalia Gružų palivarko ir Šešuolių miške prie Kivonių.
Sukilėliams pralaimint, carinės Rusijos teismai juos ir jų vadus bausdavo mirties bausme sušaudant ar pakariant. Ukmergėje nubausti sukilėlių vadai – M. Staniševskis, T. Kazakovskis, V. Minskis ir kiti.
Z.Sierakausko adjutantas grafas Jeroslavas Kosakovskis ištremtas katorgon į Sibirą.
Ukmergės rajone buvo ištremta nemažai kaimų gyventojų: Kudrių, Rameikių, Degėsių, Vanagiškių. Daug ištisų kaimų sudeginta, baudžiant už dalyvavimą sukilime.
Skaičiuojama, kad sukilime dalyvavo apie 77 000 gyventojų. Tarp jų – 37 dvasininkai. Už paramą sukilėliams buvo nuteista 1 700 moterų. Mirties bausme nubausta daugiau nei 300 sukilėlių.
Prieš dešimt metų, minint sukilimo 150-asias metines Lietuvoje įvyko daug šiai datai skirtų renginių. Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje buvo surengta išskirtinė paroda, eksponuojant sukilimo dokumentus, vadų nuotraukas, sukilėlių ginklus ir šiuolaikinius dailės kūrinius.
Minint sukilimo 150-metį Šiaulių „Aušros“ muziejus organizavo konferenciją bei minėjimą sukilėlių kalnelyje, prie 1935 m. pastatyto paminklo sukilimui paminėti.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotojai išleido sukilimui skirtą knygą „1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos“.
Paberžėje, vieninteliame Lietuvoje muziejuje, skirtame 1863 m. sukilimui, buvo atidengtas paminklinis akmuo su užrašu ,,Už jūsų ir mūsų laisvę“.
Vyko inscenizuotas mūšis tarp sukilėlių ir Rusijos caro kariuomenės, kuriame dalyvavo ir Ukmergės grenadieriai.
Ukmergė garsėja savo dvarų žiedu, tačiau ne mažiau įdomu būtų pakviesti keliautojus į dar vieną žiedą – sukilimo mūšių vietas. Tam reikėtų sudaryti mūšių vietų žemėlapį. Tai – užduotis Ukmergės istorikams, kraštotyrininkams.
Lėno miške, už trijų kilometrų nuo Prezidento Antano Smetonos dvaro, stovi sukilimui paminėti pastatytas kryžius. Kaip sako vietiniai gyventojai, juo rūpinosi ir prižiūrėjo prezidento A. Smetonos tėvas.
Kryžiui sunykus, sovietmečiu vietinių gyventojų rūpesčiu buvo pastatytas naujas. Prieš kelerius metus seniūnijos rūpesčiu jis restauruotas, bet, gaila, neįtrauktas į Ukmergės rajono lankytinų objektų sąrašą.
Šiemet minint sukilimo 160-metį norisi prisiminti jo istorinę reikšmę ir sukilėlių parodytą pasiaukojimą kovoje už Tėvynę.
